Briuselyje svarstoma darbo santykių direktyva nesulaukia vieningo palaikymo Lietuvoje – vienoje pusėje atsidūrė valdžia ir darbdaviai, kitoje – profesinės sąjungos
Šiuo metu Europos Taryboje svarstomos darbo laiką reglamentuojančios direktyvos pataisos. Jomis siekiama panaikinti vadinamąją „opt-out” taisyklę, leidžiančią darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl ilgesnės nei 48 valandų darbo savaitės.
Iniciatyva keisti direktyvą kilo dėl kai kuriose šalyse susiklosčiusių darbo santykių. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje darbuotojai su darbdaviu gali susitarti laisvai, todėl ten pasitaiko, kad per savaitę dirbama net po 90 valandų, o Lietuvoje su viršvalandžiais leidžiama dirbti 48 valandas.
Norint to išvengti šiuo metu rengiamose pataisose siekiama nustatyti maksimalią darbo laiko ribą, tačiau ilgesnę nei 48 valandas per savaitę, – tokį siūlymą palaiko ir Lietuvos valdžia. Jam neprieštarauja ir šalies darbdaviai, o profesinės sąjungos skeptiškai į tai žiūri.
Nuomonės skirtingos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas tikino, kad žmogui turi būti garantuota teisė dirbti. „Jei šia teise piktnaudžiaujama, privalu atkreipti dėmesį į pažeidžiamus įstatymus, o ne atimti pačią teisę”, – sakė Aleliūnas. Jis pažymėjo, kad lankstesni darbo santykiai leistų ES valstybėms konkuruoti su pigia darbo jėga garsėjančia Kinija.
Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas Marius Dagys baiminasi, kad direktyvos pataisose nenustačius, kada konkrečiai ji įsigalios, kentės darbuotojai.
„Tada Lietuvoje kils triukšmas prašant ilgesnės darbo savaitės aiškinant, kad reikia didinti šalies konkurencingumą”, – teigė Dagys.
Darbdaviai jau anksčiau šalies Vyriausybei buvo pateikę siūlymus leisti didinti viršvalandžių skaičių – esą ilgiau dirbant būtų galima daugiau užsidirbti. Prieš siūlymą pasisako profesinės sąjungos ir žada lapkričio pradžioje surengti masinį mitingą.
Gintų išeivius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Valdas Rupšys tikina, kad direktyvos pakeitimai Lietuvai neprivalomi, nebent šalis pati nuspręstų juos taikyti savo įstatymuose.
„Tačiau nemažai mūsų piliečių gyvena ir dirba ten, kur „opt-out” taikomas. Ten dirbama kiek kitokiomis sąlygomis”, – sakė Rupšys.
Daugiau nei 48 valandas per savaitę, ES galima Maltoje, Slovėnijoje bei Estijoje (tik sveikatos apsaugos darbuotojams – aut.), tačiau darbuotojų padėtis Didžiojoje Britanijoje kelia daugiausia nerimo Lietuvai. Skaičiuojama, kad šioje šalyje gyvena ir dirba daugiau nei 300 tūkst. išeivių iš Lietuvos. Nemažai jų dirba ilgai, todėl kenčia jų gyvenimo kokybė.
Direktyvos pataisose yra ir kitų siūlymų. Štai Suomija norėtų, kad darbuotojas, nutaręs nedirbti daugiau nei 48 valandas, apie tai darbdaviui praneštų prieš tris mėnesius. Lietuvos profesinių sąjungų atstovai mano, kad toks terminas – per ilgas.