Daug aistrų dėl sovietinių žvaigždžių kėlusius Aleksoto tilto turėklus nuspręsta atiduoti metalo laužo supirktuvėms
Kauno savivaldybė pagaliau sulaukė Kultūros paveldo departamento (KPD) sudarytos specialiosios komisijos sprendimo dėl buvusių Aleksoto tilto puošmenų – iš ketaus pagamintų turėklų dalių su sovietinėmis žvaigždėmis. Joms nelemta puikuotis ant restauruoto tilto.
Didžioji dalis turėklų veikiausiai bus išlydyta. Bendrovė „Kauno keliai”, atlikusi Aleksoto tilto rekonstrukciją ir saugojusi turėklus, dabar galės juos parduoti. Kaune ketaus supirkimo kaina šiuo metu siekia iki 550 litų už toną, tad bendra suma už maždaug 50 tonų „žvaigždžių” nebūtų labai didelė.
Kauno savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika nuogąstauja, kad už turėklų saugojimą „Kauno keliai” iš miesto nepareikalautų didesnės sumos. „Kad ir kaip ten būtų, džiaugiamės, jog ši nelemta istorija pagaliau baigsis”, – sakė valdininkas. Tačiau „Kauno keliai”, atrodo, neketina reikalauti pinigų už ketaus turėklų saugojimą. Pasak „Kauno tiltų” statybos aikštelės vadovo Antano Krajacko, bendrovė pati suinteresuota kuo greičiau atsikratyti daug vietos užimančio balasto, tad pretenzijų miestui greičiausiai nepateiks.
Dėl penkiakampių žvaigždžių grąžinimo ant suremontuoto Aleksoto tilto labiausiai kovojo šiuo metu nuo pareigų nušalinta KPD Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė (ji įtariama kyšio paėmimu – aut.). Pernai rudenį ji buvo rimtai susikirtusi su miesto valdžia, bet po diskusijų, kuriose dalyvavo ir paveldosaugininkai iš Vilniaus, idėjos atstatyti sovietinius simbolius vis dėlto buvo atsisakyta. Dabar, kaip ir planuota, bus atrinkti keli geriausiai išlikę žvaigždžių pavyzdžiai, kurie ateityje bus eksponuojami Aleksoto tilto prieigose.
Kilus diskusijoms dėl žvaigždžių pamiršta vertingiausia šio Kauno tilto dalis – keliamasis mechanizmas, kuris jau buvo užbetonuotas. „Su paminklosauga susiję sprendimai Kauno padalinyje ilgai buvo priiminėjami lyg remiantis paprotiniu principu: taip, įstatymas yra, bet turime ekspertų tarybą, kuri mano vienaip ar kitaip”, – yra sakęs KPD direktorius Albinas Kuncevičius. Jo teigimu, Aleksoto tilto atveju aistros visuomenėje buvo kurstomos būtent dėl žvaigždžių, o ne dėl išties unikalaus mechanizmo.
Beje, ir pati Vaškelienė yra prisipažinusi, kad buvusios mechanizmo ertmės per tilto rekonstrukciją buvo užbetonuotos, o norint šį vienintelį Lietuvoje techninio paveldo objektą prikelti tektų perstatyti visą vidurinę tilto dalį. Prisidengę „ekspertų nuomone” paveldosaugos valdininkai laikinojoje sostinėje priėmė ir daugiau visuomenę papiktinusių sprendimų. Ekspertų taryba liovėsi gyvuoti pernai priėmus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.