Vyriausybė pareiškė nepritarianti, kad iš partijų ir politinių kampanijų rėmėjų sąrašo būtų išbraukti juridiniai asmenys. Tokia pozicija gerokai nustebino parlamentarus.
Seime randantis vis daugiau iniciatyvų riboti politinę reklamą ir atsisakyti kai kurių rėmėjų Vyriausybė žengė priešingą žingsnį. Praėjusią savaitę ministrų kabinetas pareiškė nepritariantis socialliberalės Nijolės Steiblienės parengtai įstatymo pataisai, pagal kurią juridiniams asmenims būtų uždrausta remti partijas. Beje, ryžtis tokiam žingsniui Seimą ir Vyriausybę jau keletą metų ragina prezidentas Valdas Adamkus.
Papirkimo kampanija
Parlamentarė Steiblienė Seimui buvo pateikusi svarstyti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kad įmonės, firmos ir bendrovės neturėtų remti politikų. Kaip rodo praktika, didžiausias sumas rinkimams aukojo būtent juridiniai, o ne fiziniai asmenys. Vėliau dėl tos paramos kilo įtarimų, kad vieni ar kiti politikų sprendimai yra palankūs jų finansiniams rėmėjams.
„Pastarieji Seimo rinkimai parodė, kad agitacijai metami labai dideli pinigai. Užsakoma itin daug reklamos, perkama daiktų, žmonės papirkinėjami alumi, kruopomis. Tai nebe rinkimų kampanija, o papirkimo kampanija”, – LŽ tvirtino Steiblienė.
Anot jos, verslininkai partijoms dažnai aukoja ne iš geros valios, o dėl to, kad po rinkimų galėtų tikėtis kokio nors atlygio. „Po pastarųjų rinkimų 2005 metų vasarį tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas įkūrė darbo grupę, kad ji per 3 metus parengtų įstatymų pakeitimus, susijusius su partijų finansavimu, politine reklama, finansavimo kontrole. Kad tai nebūtų gaisro gesinimas, o kad visi iš anksto žinotų, kokios bus žaidimo taisyklės, – aiškino Seimo narė. – Ši darbo grupė iki spalio 1 dienos turėjo parengti atitinkamus įstatymų projektus, bet to nepadarė”.
Steiblienės teigimu, šiuo klausimu buvo būtina surengti išsamią diskusiją, kurioje dalyvautų Vyriausybės, Seimo nariai, partijų lyderiai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento pareigūnai.
Žodžiai ir veiksmai
Kadangi nieko nebuvo padaryta, Steiblienė tvirtino ir užregistravusi savo pataisos projektą. „Graudžiai juokinga, kad Vyriausybė nutarė nepritarti mano pataisai kaip tik tą dieną, kai Seimo frakcijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl kovos su korupcija stiprinimo”, – komentavo parlamentarė.
Ji įžvelgia, kad ir Seime kai kurių politikų žodžiai gali skirtis nuo veiksmų. „Tai (balsavimas dėl pataisos – aut.) bus lakmuso popierėlis, kiek žodžiai skiriasi nuo darbų. Mes visi kovojame su korupcija, norime būtų sąžiningi, bet atėjus laikui apsispręsti neriame į krūmus. Tada visas kalbas apie kovą su korupcija galima dėti į stalčių ir baigti juokinti žmones”, – neslėpė skeptiško nusiteikimo Steiblienė.
Atidėjo vasarai
Neigiamą poziciją dėl siūlomos pataisos per ministrų kabineto posėdį pristatęs teisingumo ministras Petras Baguška LŽ teigė, kad Vyriausybė nėra nusiteikusi prieš pačią idėją, tačiau mano, kad partijų veiklos ir politinių kampanijų finansavimo klausimai turėtų būti sprendžiami kompleksiškai. „Sutinkame, jog verslo grupės neturėtų duoti pinigų partijoms, kad vėliau šioms nereikėtų atidirbti. Tačiau būtina taip pat numatyti, kaip iš biudžeto finansuoti partijas, suskaičiuoti, kiek pinigų reikės, nustatyti tvarką, kaip juos naudoti, ir šį procesą kontroliuoti”, – kalbėjo ministras.
Anot jo, Vyriausybės nariai sutarė, kad naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos 1-osios. Tai reiškia, kad vasario pabaigoje numatyti savivaldos rinkimai dar vyks pagal seną tvarką.
Gali neatsižvelgti
Tačiau tam mėgins priešintis Seimo Liberalų ir centro frakcija, per vasarą parengusi visus įstatymų pakeitimus, susijusius su partijų ir politinių kampanijų finansavimu. Liberalcentristai siūlo ne tik atsisakyti juridinių asmenų aukų, bet ir gerokai sumažinti fiziniams asmenims leidžiamą paaukoti sumą – nuo 300 MGL (minimalaus gyvenimo lygio, kuris šiuo metu siekia 125 litus) dydžio sumos iki 10 MGL. Be to, jie nori per rinkimų kampanijas uždrausti politinę reklamą radijuje ir televizijoje. „Du trečdalius lėšų partijos išleidžia būtent tokiai reklamai. Manome, kad per rinkimus turi kovoti ne viešųjų ryšių technologijos, o idėjos”, – LŽ sakė vienas įstatymų pataisų autorių liberalcentristas Jonas Čekuolis.
Tačiau jis pabrėžė sieksiąs, kad liberalcentristų siūlymai būtų priimti kuo greičiau ir jau būtų taikomi per artėjančius savivaldos rinkimus. Parlamentaras atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausybės nuomonė šiuo atveju teturi rekomendacinį pobūdį, į ją nebūtinai bus atsižvelgta.
Partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarkos pakeitimus rengia ir Seimo pirmininko Viktoro Muntiano vadovaujama darbo grupė. Tarp jos parengtų siūlymų taip pat įrašyta idėja atsisakyti juridinių asmenų aukų. Tačiau kada ši grupė pateiks savo projektus, jos nariai negalėjo pasakyti.