Dudajevo šeima nori likti Lietuvoje

Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavęs vyresnysis Džocharo Dudajevo sūnus gali jos atsisakyti, mat žuvusio čečėnų lyderio šeimos nariams atsivėrė galimybė tapti Estijos piliečiais.

Pasirinkimas

Prieš dešimtmetį žuvusio nepripažintos Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidento Džocharo Dudajevo šeimos nariai dar šiemet turėtų tapti Estijos piliečiais. Tokį prašymą yra pateikęs ir Dudajevo sūnus Ovluras, prieš ketverius metus išimties tvarka gavęs Lietuvos pilietybę.

Tačiau Vilniuje su dviem sūnumis gyvenanti našlė Ala Dudajeva tikina, kad jos sutuoktinio nuopelnus pripažįstantis estų gestas nepakeis šeimos sprendimo, kad būtent Lietuvoje yra jos antrieji namai.

Į įstatymus nesigilino

LŽ susidomėjo, kodėl Estijos pilietybės prireikė vyresniajam Dudajevo sūnui Ovlurui, kuriam dar 2002 metų kovą prezidentas Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę „už tėvo nuopelnus” Olego Davydovo vardu. Šalies vadovas tuomet atsižvelgė į dabartinio krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko, Romualdo Ozolo ir rašytojo Sigito Gedos rekomendacijas.

Dėl bankrutavusio verslo teismų duris porą metų varstantis čečėnas LŽ tikino nežinojęs, kad mūsų šalies įstatymai leidžia turėti tik vieną pilietybę. Tokiu atveju jau vienuolika metų Davydovo vardu besidangstantis vyras žada nepriimti Estijos dovanos.

Iš pradžių kalbėtis su LŽ vengęs Ovluras vis dėlto sutiko paaiškinti savo sprendimo motyvus. „Pilietybės labiau reikia mano motinai, kuri šiuo metu neturi jokios (ponia Ala galėtų turėti Rusijos pilietybę, tačiau priimdama rusišką pasą ji mano išduosianti Čečėnijos karo aukas ir kovotojus. – aut. past.). Aš pats dar neapsisprendžiau, ar noriu Estijos pilietybės, – sakė jis. – Na taip, estai turi mano prašymą, nesuprantu, kodėl trukdo dar viena pilietybė?”

Paaiškinus, kad dviejų pilietybių turėti neleidžia nei Lietuvos, nei Estijos įstatymai, čečėnas suglumo: „Nesigilinau į juridines aplinkybes. Bet jei yra taip, kaip sakote, Lietuvos pilietybės neatsisakysiu – tiesiog nepriimsiu Estijos”.

Migracijos departamento Pilietybės skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė LŽ patvirtino, kad tokiu atveju dviejų pilietybių turėti negalima. „Lietuvos pilietybės netenkama nuo tos dienos, kai įgyjama kitos šalies pilietybė”, – sakė ji. Vedėja patikino, kad įstatymas būtų traktuojamas lygiai taip pat, jei antrosios pilietybės būtų siekiama kitu vardu. „Ne apie pavardes kalbama”, – pabrėžė Vežikauskaitė.

Nors Estijos spaudoje minėta, kad vienas Dudajevo vyresniojo sūnaus argumentų tapti Estijos piliečiu buvęs gimtojo vardo ir pavardės susigrąžinimas, tai tėra emocijos. Lietuvos teisės aktais nustatyta Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo tvarka jokiu būdu nereikalauja keisti pilietybės.

Jau įleido šaknis

Kaip pasakojo ponia Ala ir kartu su Džocharu Dudajevu Estijoje tarnavęs, o vėliau Čečėnijos kare dalyvavęs Vytautas Eidukaitis, Dudajevų šeima Lietuvoje ėmė lankytis dar prieš čečėnų lyderio žūtį 1996-aisiais. Dėl saugumo 1995 metais Čečėniją paliko vyresnis sūnus Ovluras su žmona, Vilniuje taip pat gyvena jaunėlis sūnus Degis, kurį laiką Lietuvoje glaudėsi ir dukra Dana su šeima, šiuo metu radusi prieglobstį Turkijos sostinėje Stambule.

Dudajevo našlė nuolat pabrėžia, kad šių metų pradžioje apsistojusi vyresniojo sūnaus bute Vilniuje suprato, jog čia jos antrieji namai. „Man labai patinka lietuviškas ruduo, šios šalies peizažas, ypač kalvos”, – išėjusi pasivaikščioti po parką Vilniuje pasakojo lyriškos natūros ponia Ala. – Kai kur nors išvykstu, pasiilgstu Lietuvos kaip tikrų namų. Sūnūs ir čia gimę anūkai leidžia šaknis. Nėra reikalo niekur išvažiuoti”.

Nori, bet neprašo

Paklausta, kodėl paprašė Estijos, o ne Lietuvos pilietybės, Dudajevo našlė sakė, kad „taip išėjo”. Ji pabrėžė, kad Estijai jaučia ypatingus sentimentus, o kol Tartu mieste šeima dar buvo nepardavusi buto, atrodė logiška persikelti į šalį, kurioje su vyru gyveno sovietmečiu. „Bet tada, 2003 metais, jie pilietybės nedavė, o įstatymo pataisą priėmė tik po trejų metų. Pasirodo, kad anekdotuose apie estus esama tiesos apie jų lėtumą, – juokdamasi prisiminė rusiškas šaknis turinti, bet savo gyvenimą Čečėnijai paskyrusi moteris. – Tik nemanykite, kad nesu dėkinga estams. Man labai gera, kad suteikdami pilietybę man ir vaikams jie įvertino vyro nuopelnus. Tai įvertinimas visos Čečėnijos, kurios gyventojus rusai vadina teroristais”.

Iš tiesų šių metų vasarą Estijoje įsigaliojo Pilietybės įstatymo pataisos, kurios leidžia už ypatingus nuopelnus estišką pasą duoti ir šalyje negyvenantiems asmenims. Estija dėkinga Dudajevui už tai, kad vadovaudamas Tartu aviacijos pulkui jis netrukdė estams atkurti nepriklausomybę.

Lietuvoje pilietybę galima gauti tik išgyvenus čia dešimt metų. Išimties tvarka pilietybę skiria prezidentas.

LŽ ponios Alos pasiteiravus, kodėl ji neprašė tokio paties užtarimo, kurį 2002-aisiais gavo jos sūnus Ovluras, moteris teigė tokios minties iki šiol neatsisakiusi, bet esąs nepatogus metas. „Prieš Estiją atrodytų nelabai gražu, be to, nenoriu, kad jūsų prezidentas vėl atsidurtų žalingo dėmesio centre”, – pabrėžė Dudajeva.

Ponia Ala turėjo galvoje prieštaringai vertinamoje spaudoje pasirodžiusias publikacijas apie jos sūnui Ovlurui parodytą prezidento Adamkaus prielankumą.

Į Lietuvą Ovluras atvyko jau turėdamas naują vardą ir pavardę. Kaip pasakojo Eidukaitis, dar čečėnų vidaus reikalų ministras padėjo išrūpinti Ovlurui dokumentus kito žmogaus vardu. Kaip, beje, ir Alai Dudajevai, kuri iš Rusijos išvyko prisidengusi mergautine pavarde.

Nesigaili rekomendavęs

Jaunajam čečėnui suteikti Lietuvos pilietybę rekomendavęs Ozolas LŽ pažymėjo, kad Ovlurui pasirinkus estišką pasą jokių išimčių negali būti daroma: „Jei jis apsispręstų išvykti į Estiją su visa šeima, kuri čečėnams labai daug reiškia, pasielgtų ne visai korektiškai, mat buvo dėta daug pastangų, kad jis gautų Lietuvos pilietybę. Tačiau toks jų sprendimas nesukeltų kokių nors ypatingų problemų. Tiesiog turime suprasti jų ypatingą padėtį ir pasielgti taip, kaip reikalauja mūsų įstatymai, – atimti pilietybę”.

Tačiau Ozolas pabrėžė nesigailintis prieš kelerius metus rekomendavęs suteikti Ovlurui Lietuvos pilietybę. „Nejausčiau graužaties, jei taip pasielgtų su mūsų pilietybe ir su manimi, kaip rekomendavusiu asmeniu”, – tikino jis.

Ozolas pakartojo, kad Dudajevų padėtis yra išskirtinė: „Šeima nuolat medžiojama. Kažkur pasaulio krašte buvo nužudytas Jandarbijevas (po Dudajevo žūties prezidento pareigas ėjęs Zelimchanas Jandarbijevas buvo susprogdintas savo mašinoje Kataro sostinėje Dochoje 2004 metų vasarį – aut.). Dudajevams irgi kyla toks pavojus, ypač jei jie pradės reikštis viešumoje”.

Vengia viešumo

Būtent viešumas baugina Dudajevo vaikus. Tik ponia Ala, kuri ir taip gerai žinoma pasaulyje, nevengia afišuotis. Ji Lietuvoje metų pradžioje pristatė savo knygą apie vyrą „Laisvės riteris”, kaip dailininkė rengia ir savo paveikslų parodas. Ateityje moteris tikisi iš to uždirbti, nors ir neketina pardavinėti vyro prezidentavimo, kariavimo laikotarpį atspindinčių darbų. „Jie kada nors atsidurs muziejuje”, – sakė našlė.

Dudajeva šiuo metu su sūnumis, vieno jų žmona ir dviem anūkais gyvena 4 kambarių bute prestižiniame Vilniaus mikrorajone. Apie vaikus moteris pasakojo gana atsargiai.

„Jaunėlis man uždraudė apie jį pasakoti”, – šypsodamasi atviravo ponia Ala. Tačiau ji patvirtino, kad Degis mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultete. „Jis jau yra kompiuterių apsaugos specialistas. Tačiau nelabai ką suprantu apie tai”, – sakė ji.

Nors vyresnysis Dudajevų sūnus Ovluras Lietuvoje gyvena jau daugiau nei dešimt metų, augina čia vaikus, žinia, kad žuvusio Čečėnijos prezidento atžala glaudžiasi Vilniuje, į paviršių iškilo visai neseniai.

Eidukaitis pasakojo, kad kalbos apie Vilniuje gyvenančius Dudajevo sūnus po miestą sklandė jau seniai, tačiau stengtasi juos apsaugoti nuo žurnalistų. Net ir Eidukaičio bei ponios Alos biografinėse knygose, kuriose gausu ir nuotraukų, nėra suaugusių sūnų nuotraukų.

Pasiliko vaikus

Ponia Ala pasakojo, kad jos vyresnėlis yra antrą kartą vedęs. Su žmona čečėne Zalina iš Astrachanės susipažino per internetą. Rusišką pasą turinti moteris, ištekėjusi už Lietuvos piliečio Olego Davydovo, gavo leidimą gyventi mūsų šalyje. Po poros metų ji jau galės pretenduoti į lietuvišką pasą. Ovluro žmona nedirba, ji – namų šeimininkė. „Moteriai yra ką veikti namie. Be to, ji mokosi anglų kalbos”, – apie marčią pasakojo anyta.

Vienuolikos ir dešimties metų Ovluro sūnūs turi Dudajevų pavardes. Jie mokosi rusiškoje mokykloje, bet gerai kalba lietuviškai. „Vaikai labai greitai išmoksta kalbų. Aš lietuviškai moku tik porą banalių frazių”, – anūkų ir savo žinias lygino ponia Ala. Susikalbėti lietuviškai moka ir Ovluras bei Zalina.

Beje, Ovluro sūnūs – iš pirmos santuokos. Paklausta, kodėl vaikai po skyrybų liko gyventi su tėvu, ponia Ala paaiškino, kad pirmoji čečėno sutuoktinė Belgijoje ištekėjo antrą kartą.

„Lietuviams gali skambėti keistai, bet čečėnams įprasta, kad vaikais rūpinasi tėvas. Jei moteris po skyrybų nori vėl ištekėti, ji išeina pas kitą vyrą be vaikų. Ji gali pasilikti vaikus sau, jei nusprendžia nebetekėti. Neįprasta, bet iš tiesų moteris ir vaikai taip labiau aprūpinami”, – sakė ji.

Verslas bankrutavo

Iš kokių finansinių šaltinių aprūpinama šeima, ponia Ala aiškiai neatsakė. Jau keletą metų jos sūnus Ovluras, žinoma, Olego Davydovo vardu, yra naftos produktais besivertusios bendrovės „Pakrijas” akcininkas. Tačiau „Pakrijui” jau kurį laiką iškelta bankroto byla.

Prieštaringai vertinamoje spaudoje pasirodė abejonių dėl

bendrovės veiklos skaidrumo. Kaip aiškino Eidukaitis, dar prieš Ovlurui įsigyjant 70 proc. bendrovės akcijų iš latvių ji turėjo finansinių bėdų. „Pusbrolis iš Turkijos paskolino milijoną dolerių, viskas turėjo pajudėti, bet vėliau pradėjo trukdyti smulkieji akcininkai lietuviai. Ovluras per daug jais pasitikėjo. Gerai, kad bent teismų sprendimai jam palankūs, todėl neturėtų kilti bėdų atsiskaitant su kreditoriais. Buvo laikas, kai jam buvo tikrai labai neramu, juk teismai vyksta antrus metus, butas įkeistas, skola negrąžinta. Dabar iš bendrovės gauna menką. apie 1,2 tūkst. litų, algą, o gyventi reikia, juk auga du vaikai”, – pasakojo Dudajevų šeimos draugas. Ponia Ala, paklausta, kaip verčiasi šeima, aptakiai tepasakė: „Kai visa tai baigsis, kaip nors susitvarkysime”.