Pavojingos atliekos valdininkams – neįveikiama kliūtis

Per du mėnesius po LŽ publikacijos Vilniaus savivaldybės ir Aplinkos ministerijos tarnautojai nesugebėjo net susitarti, kas išgabens sostinės mokyklose ir ligoninėse riogsančias gyvsidabrio lempas.

Išvežti pavojingas atliekas bent iš mokyklų ir ligoninių valdininkams – pernelyg sudėtingas darbas.

LŽ prieš šių mokslo metų pradžią pranešė, jog daugelyje Vilniaus mokyklų susikaupė stirtos perdegusių liuminescencinių lempų, kuriose yra gyvsidabrio dujų, tačiau sostinės savivaldybės ir Aplinkos ministerijos valdininkai iki šiol nė piršto nepajudino, kad šis mirtinas krovinys iš mokyklų būtų išgabentas.

Negaliojantis terminas

Daugelis įprastinių liuminescencinių lempų sveria maždaug po 300 gramų, kiekvienoje yra apie 100 miligramų gyvsidabrio. Atliekų tvarkymo įstatymas leidžia šias pavojingas atliekas saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius – per tiek laiko jos turi būti išgabentos. Tačiau Vilniaus mokyklose ir ligoninėse krūvos lempų riogso dar nuo sovietinių laikų.

„Vadovauju mokyklai penktus metus, tačiau ir iki tol turėjome daug šių atliekų”, – prisimena Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos direktorė Eugenija Surmilavičienė.

Dabar šioje mokykloje yra 4 tūkst. vienetų perdegusių liuminescencinių lempų, tačiau manoma, kad iš tikrųjų jų čia, kaip ir kitose miesto mokyklose, gerokai daugiau, negu rašoma dokumentuose. Kasmet perdega 100-120 lempų, tad nesunku suvokti, kaip seniai guli mokyklose šios ekologinės bombos.

„Ir nesaugu, ir nėra kur dėti, o pinigų jomis atsikratyti mums neskiria”, – bėdojo mokyklos vadovė. Į sąvartyną šias atliekas gabenti griežtai draudžiama, jų kiekis yra kontroliuojamas.

Užuot dirbę, ieško kaltų

„Kai mūsų mokykloje neseniai lankėsi miesto meras Artūras Zuokas, informavau apie šią problemą, meras atsakė – dabar neturime pinigų joms vežti, palaukite.

Ne kartą ir prašymus rašėme savivaldybei, bet naudos beveik jokios, tik berods užpernai išvežė iš mūsų mokyklos tūkstantį lempų”, – pasakojo Vilniaus Taikos pagrindinės mokyklos direktorius Rimgaudas Einoris. Šioje mokykloje taip pat riogso apie 4 tūkstančiai perdegusių liuminescencinių lempų.

Einoris nebuvo kalbus, mat po to, kai LŽ praėjusį kartą parašė apie šią problemą, valdininkai publikacijoje paminėtų mokyklų direktorius tardė, iš kur dienraštis sužinojęs apie lempas mokyklose. Savivaldybės klerkus galime nuraminti: žinių gavome iš kitų šaltinių.

Pilaitės vidurinėje mokykloje šiuo metu yra 3000, Antakalnio vidurinėje ir Emilijos Pliaterytės pagrindinėje mokyklose – po 2000, Ateities vidurinėje – 1500, Gabijos gimnazijoje – 1200, „Ryto”, Simono Konarskio, Simono Stanevičiaus, Šeškinės, Liepkalnio, Tuskulėnų vidurinėse mokyklose – po 1000 vienetų gyvsidabrio lempų.

Kiek mažiau jų yra susikaupusių Adomo Mickevičiaus, Antano Vienuolio, Mykolo Biržiškos, Karoliniškių gimnazijose, „Žaros”, „Sietyno”, Baltupių, Jeruzalės, Mikalojaus Daukšos, Sausio 13-osios, Simono Daukanto vidurinėse mokyklose, Jono Pauliaus II, Žygimanto Augusto pagrindinėse mokyklose.

Šių pavojingų atliekų neturi kur dėti ir sostinės medicinos įstaigos. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje saugoma 2000, Sapiegos ligoninėje – 1500, Vilniaus miesto ligoninėje, Respublikinėje Vilniaus vaikų ligoninėje ir Santariškių klinikose – po 1000 perdegusių liuminescencinių lempų. Tik šiek tiek mažiau jų yra Vilniaus slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninėje, Antakalnio ligoninėje, Žalgirio klinikoje.

Išeitis miglota

„Tai ne mūsų kompetencija, skambinkite administracijos direktoriaus pavaduotojai”, – nustebino sostinės savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė. Tačiau paaiškėjo, kad ieškoma valdininkė savivaldybėje jau nebedirba.

Švietimą sostinėje kuruojantis vicemeras Gediminas Paviržis teisinosi apie šią problemą žinąs nedaug. „Tiek daug lempų miesto mokyklose? – stebėjosi vicemeras girdėdamas LŽ vardijamus skaičius. – Iš tiesų seniai reikėjo kažką daryti. Bandysiu apie tai pasikalbėti su meru”.

Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis tikisi, kad liuminescencinių lempų mokyklos atsikratys nebent tik kitais metais. „Bandysime 2007 metų biudžete numatyti tam lėšų”, – planavo Skestenis. Beje, lėšų reikia nemažai, mat lempos turi būti gabenamos ne įprastais, o specialiai pritaikytais vežti pavojingas atliekas automobiliais.

Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, kuriam pavesta rūpintis atliekų tvarkymu šalyje, pareiškė, jog už atliekas yra atsakinga savivaldybė. „Aplinkos ministerija neketina spręsti šios problemos už ją”, – sakė sekretorius ir pridūrė, kad kaupiančius pavojingas atliekas mokyklų vadovus aplinkosaugininkai gali bausti.

Laukia nelaimės?

Šiais metais buvo proga Vilniaus mokykloms atsikratyti pavojingojo krovinio: atliekų tvarkymo bendrovė „Dormeka”, laimėjusi Aplinkos ministerijos paskelbtą liuminescencinių lempų tvarkymo valstybės lėšomis konkursą, pasisiūlė jas išvežti pirmiausia iš sostinės mokyklų ir ligoninių. Tačiau Aplinkos ministerija nurodė bendrovei gabenti lempas iš kitų šalies vietų.

„Nusprendėme paremti ne tokias turtingas savivaldybes. O vilniškė surenka nemažai pinigų į Aplinkosaugos fondą. Jame galėtų rasti lėšų ir lempoms išvežti”, – paaiškino Spruogis.

Gal tai ir teisingas požiūris, tačiau kas dabar privers Vilniaus savivaldybę pagaliau apsispręsti? Galbūt jos valdininkai, įsižeidę dėl to, jog Aplinkos ministerija sostinę „pamiršo”, dabar specialiai vilkina šios problemos sprendimą? Ir ar ne Aplinkos ministerijos pareiga paskubinti savivaldybę – juk toji ministerija yra įpareigota kontroliuoti, kaip saugoma šalies gamta?

Ir dar: kas atsakytų, jei kurioje nors mokykloje ar ligoninėje per gaisrą ar dėl kitokios nelaimės iš sukauptų lempų gyvsidabris išsiveržtų? Kalti liktų „iešmininkai” – tų mokyklų vadovai?

Po panašių ginčų, intrigų, užsispyrimų, kerštų šalyje jau ne kartą liepsnojo pesticidų sandėliai, padangų stirtos.

Veža tik viena bendrovė

Šiuo metu liuminescencines lempas iš mūsų šalies į Latviją, kur jos perdirbamos, gabena tik vienintelė bendrovė – šalia Vilniaus įsikūrusi „Dormeka”. Pagal minėtą sutartį su Aplinkos ministerija šiemet „Dormeka” išvežė beveik 8 tonas šių atliekų iš Marijampolės, Raseinių, Šiaulių ir kitų savivaldybių. Vien šį mėnesį sunkvežimis vežė lempas į Latviją jau tris kartus, tačiau vis dėlto tai – lašas jūroje.

Aplinkos ministerija buvo leidusi eksportuoti liuminescencines lempas ir Kauno bendrovėms „Kauno švara” bei „Žalvaris”. Pastaroji bendrovė šiais metais išvežė beveik 15 tonų liuminescencinių lempų, „Kauno švara” – 11,5 tonos.

Leidimą išvežti iš Lietuvos lempas turi ir Vilniaus rajone esanti AB „Elektroninių mašinų perdirbimas”, tačiau juo dar nepasinaudojo.

Kaip LŽ jau rašė, „Dormeka” neseniai pateko į Aplinkos ministerijos nemalonę ir jai pavojingas atliekas rinkti, saugoti bei šalinti jau uždrausta. Tiesa, toms trisdešimčiai tonų lempų, kurias „Dormeka” įsipareigojo išgabenti pagal sutartį su Aplinkos ministerija, draudimas negalioja. Tačiau kai ši sutartis bus įvykdyta, kitas lempas „Dormeka” vargu ar turės teisę vežti.

Atliekų krūvos didėja

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija neseniai trims mėnesiams sustabdė ir bendrovės „Žalvaris” pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, pagrasino ją net atimti. Tad kas ir kaip gelbės šalį nuo šių atliekų?

Paskaičiuokime: šiemet planuota eksportuoti iš Lietuvos 136 tonas perdegusių liuminescencinių lempų. Greitai baigsis metai, o išvežta tik ketvirtadalis šio kiekio. Svarbiausia – nevežama iš Vilniaus, kur šių pavojingų atliekų sukaupta daugiausia.

Anksčiau dalis lempų buvo utilizuojama sostinės Kirtimų mikrorajone įsikūrusioje bendrovėje „Liuksitis”, kurios dalį akcijų turėjo Vilniaus savivaldybė (tai dar viena priežastis, kodėl Aplinkos ministerija nusprendė vežti lempas iš kitų miestų ir rajonų). Tačiau dabar „Liuksitis” nebeveikia.

Šiek tiek lempų buvo nukenksminama ir pakaunėje esančioje bendrovėje „Utilsa”, tačiau jos įrenginys pernelyg mažas, kad spėtų sudoroti visas perdegusių lempų stirtas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais šalyje kasmet surenkama beveik 200 tonų liuminescencinių lempų. Perdirbama ir eksportuojama į Latviją maždaug pusė šio kiekio, šiemet nebus padaryta nė tiek. Tad ir taip jau didelės šių pavojingų atliekų stirtos dar labiau auga. Kas ir kada jas įveiks?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.