Medikų teigimu, dėl kasmet mažėjančio fizinio aktyvumo stuburo skausmai tampa XXI amžiaus rykšte, o viena iš didžiausių problemų yra stuburo išvaržos. Statistikos duomenimis, dėl jų kenčia net iki 80 proc. darbingo amžiaus žmonių. Kasmet Lietuvoje atliekama apie 1000 tarpslankstelinių diskų išvaržų operacijų, o dalies iš jų būtų galima išvengti laiku atlikus stuburo tempimo procedūras.
Stuburo išvaržos gerokai sumažina darbingumą ir apskritai gyvenimo kokybę, nes jas dažnai lydi stiprus skausmas. Anot Šeimos medicinos centro (ŠMC) gydytojo ortopedo traumatologo med. m.dr. Regimanto Jono Žitkausko, kartais pasitaiko ir beskausmių išvaržų, kai ligonis nė neįtaria turįs stuburo problemų, tačiau žmogui gali tirpti kojos, skaudėti ranką pasižiūrėjus aukštyn. Dėl stuburo išvaržų kenčiantys žmonės keletą kartų per metus ne mažiau kaip dviem savaitėms būna prikaustyti prie lovos. Laiku nesikreipus į medikus, išvarža taip smarkiai užspaudžia stuburo nervą, kad kojos pėda ar net abi gali pasidaryti silpnos, užspaudus nugaros smegenis, pradedama nelaikyti šlapimo, sutrinka tuštinimasis.
Kai išvaržos yra labai didelės ir konservatyvus gydymas neefektyvus, dažniausiai padeda tik operacija, bet ir po jos pasveiksta geriausiu atveju tik apie 50 proc. žmonių, kiti ir po to nuolat jaučia aštrius stuburo ar kojų skausmus. Klaipėdos apskrities ligoninės neurochirurgai kasmet atliekantys apie 250 tarpslankstelinių diskų išvaržų operacijų, konstatuoja, kad po chirurginio gydymo pacientui nepakoregavus gyvenimo įpročių liga gali atsinaujinti. Tarptautinėje konferencijoje „Šiuolaikinė kompiuterinių technologijų ir magnetinio rezonanso diagnostika”, Latvijos medikai pateikė savo atliktų tyrimų duomenis, kurie parodė, kad išvaržų amžius jaunėja – jas turi net 30 proc. aštuoniolikmečių.
Anot R. Žitkausko, esant mažesnėms išvaržoms pagerinti savijautą gali gydomoji mankšta, fizioterapijos procedūros bei stuburo tempimas. O stuburo tempimo stalas dažnai yra paskutinis tarpslankstelinę išvaržą turinčio paciento šansas apsieiti be operacijos. Be to, tradiciniai stuburo tempimo būdai – vertikalioji vonia, kabojimas ant skersinio – reikalauja paciento pastangų, o ant šio stalo jam tereikia patogiai įsitaisyti ir gulėti apie 30 min.
Tačiau net Vilniuje tėra keli stuburo tempimo stalai: du valstybinėse medicinos įstaigose ir du privačiuose medicinos centruose. Neseniai modernų daugiafunkcinį Vokietijos firmos MiLi + TRACompiuter diaterminį tempimo įrenginį – stuburo tempimo stalą įsigijo ir pirmasis Lietuvoje privatus Šeimos medicinos centras. Šis stalas yra kompiuterizuotas, per visą jo ilgį slankioja šildymo mikrobangomis prietaisas. „Tad pasirinkus reikiamą diržą ir tempimo jėgą galima atlikti kaklo, juosmens, klubo, peties, nugaros slankstelių, kelio bei riešo sąnarių tempimą”, – sakė reabilitologė reumatologė Jūratė Eidžiūnienė, Paprastai pakanka 5 – 10 seansų, kad praeitų skausmai ir keleriems metams pagerėtų gyvenimo kokybė.
Valstybinėse poliklinikose, pacientams tenka daugiau kaip mėnesį laukti savo eilės, o prieš tai gauti nukreipimą iš šeimos gydytojo. Tad neturintys laiko žmonės neretai imasi gydytis patys medikamentais, suteikiančiais tik trumpalaikį pagerėjimą, o kartais galinčiais ir pakenkti.