Ar besibaigiantys Kauno kultūros metai buvo puikūs, liudys tik Savivaldybės tarnautojų parengta ataskaita
Kaune jau planuojamas naujas kultūrinis sezonas. Pirmą kartą kitiems metams teikiamų kultūros projektų skaičius ne padidėjo, o sumažėjo. 2007-iesiems kultūros vadybininkai siūlo 250 projektų, 50 mažiau nei 2006-iesiems. Projektų siūlytojai, atrodo, pagaliau suprato, kad siauros apimties renginiai neturi perspektyvų būti paremti iš miesto biudžeto.
Remtini projektai paaiškės anksčiau
Kultūros projektai daliniam finansavimui iš Kauno savivaldybės biudžeto šiemet pirmą kartą bus atrinkti anksčiau, nei patvirtintas pats biudžetas. Ekspertų darbo grupė bus įpareigota tai atlikti iki gruodžio vidurio. „Kitų metų pradžioje tvirtindami miesto biudžetą, jau aiškiai žinosime, kiek pinigų reikia kultūrai”, – sakė vicemerė A.Echodienė. Ji ketina diskutuoti su dabartine Savivaldybės administracijos direktoriaus nuostata kitais metais kultūrai skirti tiek pat pinigų kaip pernai. „Lig šiol rasdavome galimybių kultūrai skiriamą sumą kasmet didinti 0,5-1 mln. litų, reikėtų taip elgtis ir dabar. Palikti tą patį finansavimo lygį būtų negerai jau vien dėl to, kad kyla atlyginimai”, – svarstė A.Echodienė.
Besibaigiantys Kauno kultūros metai už jų kokybę atsakingiems valdininkams buvo geri. „Šiemet atlikta daug gražių darbų”, – džiaugėsi Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas. A.Echodienė ypač vertingais Kauno įvaizdžiui, pavykusiais renginiais pavadino Vasario 16-osios šventę, tradicinius Lietuvos teatrų, Pažaislio muzikos, „Kaunas Jazz”, „Kauno fotografijos dienų”, Operetės, fortepijoninių duetų, jaunųjų muzikų festivalius, „Hanza dienų”, Dainų ir Miesto šventes. O išskirtiniais 2006 m. Kauno kultūros faktais – miesto simfoninio orkestro sukūrimą ir interneto tinklalapio „Kamanė”, suvienijusio visas profesionalaus meno rūšis, leidžiamo lietuvių bei anglų kalbomis, plėtrą.
Valdininkų nuomonė aiški, o miestiečių?
Ar 2006 m. pagerėjo miesto masinių renginių kokybė? Tai patvirtinantys ir paneigiantys tyrimai bus paskelbti tik kitų metų pradžioje. Anot S.Šliažo, kaip ir kasmet sausio pradžioje Savivaldybės administracijai ir Tarybos nariams bus pateikta kultūrinė ataskaita ir išvados. Jas tradiciškai rengs Kultūros skyriaus darbuotojai.
Kitoks, pavyzdžiui, kviestinių nepriklausomų vertintojų atliktas, metų kultūros skerspjūvis nenumatomas. Miestiečių apklausa – irgi.
2004 m. Kaune buvo atlikta kultūrinių poreikių analizė, išryškinusi kai kuriuos esamų ir laukiamų kultūrinių prioritetų nesutapimus. Kauniečiai labiausiai pasigedo meninių renginių, susijusių su dailiuoju čiuožimu, taip pat nekomercinių kino filmų, komedijos žanro, baleto spektaklių. Žmonės mielai dalyvautų renginiuose po atviru dangumi, kurių, jų nuomone, mieste yra per mažai.
Ši miestiečių apklausa buvo naudinga ir kultūros vadybininkams (pastebimai išaugo naujų švenčių bei renginių atvirose miesto erdvėse bei nekomercinių kino ciklų), ir valdininkams (į miesto kultūros prioritetus buvo įrašyti renginiai Centre ir Senamiestyje turistinio sezono metu). Tačiau daugiau tokie sociologiniai tyrimai, miestui kainavę 30 tūkstančių litų, nebuvo atlikti.
Vadybinei analizei neskyrė pinigų
„Tyrimai yra gerai, bet jie kainuoja”, – visiems žinomą faktą pakartojo A.Echodienė. O S.Šliažas priminė, kad šiemet Taryba nepritarė siūlymui skirti pinigų miesto kultūros įstaigų vadybinių įgūdžių analizei. Bus bandoma pinigų šiai analizei prašyti kitąmet. Šiuo metu Kaune veikia 12 biudžetinių ir 7 Savivaldybės įsteigtos viešosios kultūros įstaigos.
Kultūros įstaigos dabar yra didžiausias vicemerės galvos skausmas. „Dauguma kultūros įstaigų vadovų visiškai nemoka organizuoti darbo. Suprantu, kad ne visi turi vadybinių sugebėjimų, bet juk galima pagalbon telktis šios srities profesionalus”, – teigė A.Echodienė ir spėliojo, kad su kultūros įstaigų vadovais šia tema tikriausiai niekas iš kultūros valdininkų nėra kalbėjęs.
Geras kultūros įstaigų vadovų ramstis galėtų būti ilgalaikė veiklos strategija, nepriklausoma nuo politinių vėjų. Tačiau kas jas turėtų kurti: pačios įstaigos ar samdyti specialistai? „Už strategijas atsakingi Savivaldybės administracijos darbuotojai bei kultūros įstaigų vadovai”, – teigė A.Echodienė, turinti priekaištų abiem pusėms.
Priežastys – strategijos nebuvimas
V.Kudirkos biblioteka turi 32 filialus, kurių daugelio būklė apgailėtina. „Ar iš tikrųjų šiai bibliotekai reikia tiek filialų? Galbūt geriau turėti mažiau, bet moderniai įrengtų bei šiuolaikine technika aprūpintų? Nematyti, kad šiuo klausimu egzistuotų kokia nors strategija”, – konstatavo vicemerė.
Bene garsiausio miesto kultūrinio konflikto tarp Kauno filharmonijos ir Pantomimos teatro priežastys, anot A.Echodienės, – irgi ilgalaikės strategijos nebuvimas ir netinkama teatro vadovo veikla. „Kad teatras Filharmonijos patalpose įkurdintas laikinai, buvo žinoma seniai. Bet, užuot vaidinus spektaklius, kuriems kurti miestas skyrė pinigų, buvo beldžiamasi į įvairias duris ir keliamas triukšmas: naikinamas teatras. Kad apie tai kalbos nė nebuvo, liudija faktas, kad miesto Taryba priėmė išskirtinį sprendimą surasti teatrui naujas patalpas ir finansuoti jų remontą. Ši funkcija viešosios įstaigos steigimo įstatuose miesto Tarybai nepriskirta”, – priminė A.Echodienė ir pridūrė, jog strateginis klausimas: ar miestui iš tiesų reikia remti teatrą, kuriame kasmet apsilanko vos 800 lankytojų, tebekybo ore.
Ar ne vienos kultūros įstaigos strategijos nebuvimas reiškia, kad S.Šliažas ir Kultūros bei švietimo departamento direktorius Virginijus Mažeika dirba netinkamai? „Aš nesu jais nepatenkinta. Jų darbas priklauso nuo politikų (visų pirma aukščiausio miesto vadovo) užduoto tono, kurie dalykai yra svarbūs”, – akmenėlį į miesto mero daržą mestelėjo A.Echodienė.
Metas, nepalankus eksperimentams
Tačiau vargu ar meras susipras duoti toną atnaujinti pernai dėl interesų konflikto, atviro lobizmo kritikos susilaukusios ekspertų komisijos, vertinančios pateiktus kultūros projektus, sudėtį.
Kažin ar miesto Tarybos nariai savo iniciatyva imsis naikinti nebe pirmi metai gyvuojančią kūrybinę nelygybę, pagal kurią miesto biudžetinė įstaiga Kauno kamerinis teatras remiamas dosniau nei viešoji įstaiga Kauno mažasis teatras.
Įvertinant įvairius politinius užkulisius, artėjančius rinkimus, valdininkų neveiklumui pateisinti lengvai pasitelkiamus nuostatus, įstatus ar tvarką, kažin ar verta tikėtis, kad artėjantys Kauno kultūros metai nustebins įspūdingu šuoliu šiuolaikiškos vadybos, išskirtinio dėmesio moderniam tradicijų pateikimui linkme.
Tačiau remtis vien tik pasiūla, rimtai neanalizuojant miestiečių poreikių, interesų sankirtose nepasiklydusiems ekspertams nemodeliuojant ateities prioritetų, kažin ar toliaregiška. O dabartinę pasiūlą palikti vien tik išbandymui laiku ir publikos dėmesiu, – ir per didelė prabanga miesto biudžetui.