Praktikų teigimu, ugdymo įstaigose nerasi nė vieno pedagogo, kuris nebūtų susidūręs su vaikų smurto problema. Tačiau su mokyklos kasdienybe tapusiu reiškiniu kovoti trukdo įstatyminė bazė, integracijos užmojai bei tėvų nesąmoningumas.
„Vakarų ekspreso” kalbinti uostamiesčio mokyklų vadovai įsitikinę, kad grėsmę kitiems keliantys vaikai turėtų būti ugdomi atskirose įstaigose ar bent specialiose klasėse.
Patys mokiniai mano, kad elgesio sutrikimų turinčių bendraamžių guiti iš mokyklų nereikėtų.
Uostamiesčio Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė viliasi, kad susiklosčiusią situaciją pakeis Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas.
Tuo tarpu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Kastytis Augaitis tvirtina, kad minėtas įstatymas neveiksnus.
O Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ragina tokiems elgesio sutrikimų turintiems vaikams steigti specialiąsias klases.
Įstatymai mokyklai nepadeda
Viena vis dažnėjančių smurto proveržių mokykloje priežasčių, „Varpo” mokyklos vadovo Valerijaus Kuzliakino nuomone, aklai nukopijuota integracijos idėja.
Anot jo, nei įstatyminė, nei finansinė bazė, reikalinga integracijai įgyvendinti, nebuvo apgalvota. O dėl to labiausiai nukentėjo „normalūs” vaikai.
Mokyklos, pašnekovo teigimu, dėl finansų stygiaus priverstos didinti mokinių skaičių klasėse, tuo tarpu mokytojui gelbstinčių specialistų čia nedaugėja.
Kita problema, vadovo įsitikinimu, įstatymai, ginantys nusikalstantį nepilnametį. Nepilnametis turi būti atsakingas už savo veiksmus, tuo tarpu dabar jo bausti negalima.
Dėl šių priežasčių, pasak pašnekovo, mokykla nėra pajėgi mokyti netinkamai besielgiančių vaikų, todėl jiems turi būti steigiamos specialios įstaigos.
Bejėgiai prieš tėvų nesąmoningumą
Neretai tenka girdėti kaltinimų mokykloms, esą ten nemokama tinkamai dirbti. Tuo tarpu ugdymo įstaigos susiduria su tėvų nenoru suprasti ar pripažinti, kad jų vaikui reikia specialios pagalbos. Būtent tėvų nesąmoningumas, pasak L. Stulpino mokyklos vadovės Dianos Čedavičienės, dažnai užkerta kelią racionaliam problemos sprendimui.
Nuolat smurtaujantys vaikai, anot vadovės, dažniausiai turi vienokį ar kitokį sutrikimą. Tačiau mokykla negali priversti tėvų kreiptis pagalbos į kvalifikuotus specialistus, jei jie to nenori.
„Skambinu mamai, norėdama pranešti, kad jos vaikas pieštuku sužalojo bendraklasį, o ji meta ragelį. Mokykla ir tėvai turėtų dirbti ranka rankon, o reikalui esant, kreiptis į medikus ar kitus specialistus, tačiau tokiu atveju mes bejėgiai”, – aiškino vadovė.
Be to, D. Čedavičienė įsitikinusi, kad grėsmę kitiems keliančius vaikus geriausia būtų ugdyti specialiai jiems pritaikytose įstaigose.
„Tokiems vaikams reikia daugiau dėmesio, kitokio pamokų organizavimo bei kur kas daugiau jiems gelbstinčių specialistų. Mūsų mokytojai nors ir turi žinių, tačiau jų nepakanka”, – teigė pašnekovė.
Tačiau tokių specialių įstaigų, anot pašnekovės, nėra. O vadinamieji internatai, pasak jos, elgesio sutrikimų turintiems vaikams netinka, nes pastarieji paprastai esti aukšto intelekto.
Siūlo semtis čekų patirties
M. Mažvydo mokyklos vadovas Vytautas Dumčius pastebi, kad su agresyviu vaikų elgesiu susiduriama jau darželyje.
„Tėvai, atvedę pirmokėlius, mūsų prašo nepriimti į mokyklą vieno ar kito jau darželyje pagarsėjusio peštuko. Manau, kad elgesio sutrikimų turinčių vaikų problemas derėtų pradėti spręsti jau ikimokyklinėse įstaigose”, – sakė V. Dumčius.
Kita vertus, vadovas pripažįsta, kad ugdymo įstaigos su smurtaujančiais vaikais susitvarkyti negali. O didžiausia bejėgiškumo priežastis, anot jo, specialistų trūkumas.
„Vienas psichologas ar socialinis pedagogas dirba su 800 vaikų, be to, pildo begales popierių – apie kokią pagalbą mes galime kalbėti? Integracija mūsų sistemoje patraukli tik teoriškai”, – aiškino V. Dumčius.
Vis dėlto „izoliuoti” smurtaujančius vaikus specialiose mokyklose, anot pašnekovo, nebūtų geriausia išeiti. Jam priimtinesnė čekų patirtis. Čia šalia kiekvienos mokyklos įsteigti dienos centrai elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Čia praleidę kelis mėnesiu jie vėl gali grįžti į paprastą mokyklą, o reikalui esant, vėl grąžinami į centrus.
Tokius dienos dienos centrus, pasakoja V. Dumčius, turi net mažiausi Čekijos kaimeliai.
Skirti daugiau meilės
„Vakarų ekspreso” kalbinti „Varpo” mokyklos ugdytiniai įsitikinę, kad smurto problemą turėtų spręsti šeima, o netinkamai besielgiantiems bendraamžiams jie siūlo skirti dar daugiau dėmesio ir meilės.
Devintokė Agnė, paklausta, ar ją tenkina mokymasis kartu su smurtaujančiais vaikais, pareiškė net nesuprantanti, kodėl turėtų būti kitaip.
„Jie tokie pat žmonės, kaip ir mes, tik kitaip auklėti. Žinoma, jie turi mokytis kartu su mumis, o problemas tegu sprendžia šeima. Mokytojai, manau, gali tik truputį pagelbėti. Juk problemas spręsti kumščiais išmokstama šeimoje”, – tvirtino devintokė.
Už mokymąsi kartu pasisakė ir dvyliktokas Valentas. Tačiau, anot jo, mokyklose darbui su tokiais vaikais turėtų būti daugiau specialistų.
Vienuoliktokas Justinas įsitikinę, jog visiškai išguiti smurto iš mokyklos net neįmanoma. O sumažinti jo mastus galėtų bendra veikla bei atsakomybės ugdymas. Anot jo, šiuo metu taikomos bausmės – papeikimai – jokios naudos neduoda. Tokius mokinius, vaikino teigimu, reikėtų ne atskirti, o dar labiau mylėti.
O dvyliktokė Margarita siūlo smurtaujantiems vaikams steigti atskiras klases. Vis dėlto, anot merginos, jie trukdo mokytis, susikaupti.
Ketinimai liko ketinimais
Uostamiesčio Švietimo skyriaus vedėja L. Prižgintienė tvirtina, kad dabar mokyklos turi visus reikiamus specialistus, galinčius padėti vaikams, tačiau reali pagalba vis dar netenkina poreikių.
Vis dėlto daug vilčių, anot jos, teikia Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, kuriame numatyta taikyti vidutinę priežiūrą specialiose įstaigose – vaikų socializacijos centruose.
„Jei mokykloje taikomos priemonės nepadeda, efektingiausia tokį vaiką perkelti į specialią mokykla. Juk turime gerbti ir likusių vaikų teises ir saugumą”, – tvirtino švietimietė.
Tačiau Apskrities viršininko administracijos Švietimo skyriaus vedėjas K. Augaitis aiškina, kad minėtas įstatymas yra neveiksnus. Anot jo, ketinimai Klaipėdos apskrityje įsteigti specialią įstaigą tokiems vaikams taip ir liko ketinimais.
„Nėra poreikio steigti specialią įstaigą, kadangi apskrityje tokių vaikų nėra daug”, – aiškino K. Augaitis.
Be to, anot jo, socializacijos centrai būtų skirti tik smurtaujantiems, vagiantiems ar kitą didelę grėsmę keliantiems vaikams. O mokyklų peštukams, pasak K. Augaičio, derėtų skirti mokymą namuose, jei jau mokykla jų nesutramdo.
ŠMM siūlo specialias klases
ŠMM laikosi pozicijos, jog specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymas drauge su bendraamžiais yra abipusiai naudingas, tačiau tam tikrais atvejais mokyklose derėtų steigti atskiras klases.
ŠMM specialistų teigimu, nustačius, kad vaikas vaikas kelia pavojų kitų saugumui ir negali mokytis kartu su visais, jam turi būti sudarytos sąlygos mokytis specialiose mažose klasėse ar grupėse, kur tokiam vaikui būtų skiriama daugiau specialiųjų pedagogų bei psichologų dėmesio.
Šiemet tokia klasė, skirta emocijų bei elgesio sutrikimų turintiems vaikams, įkurta Vilniuje. Planuojama, kad ateityje šalyje jų atsiras daugiau.