Rusijos farmacininkai atvėrė rinką nelegalams

Priežastis, dėl kurios Lietuvos vaistinėse neliko rusiškų preparatų, labai paprasta – Rusijos farmacininkai tiesiog nepanoro mūsų šalyje gauti sertifikato, įrodančio, kad jų preparatai pagaminti pagal europinius standartus, t.y. atitinka GGP – geros gamybos praktikos – reikalavimus.

Pigesnius vaistus gaminančios Rusijos farmacijos kompanijos paprasčiausiai nesirūpino gauti tokį dokumentą, nes jos čia neturėtų didelio pelno dėl per menkos Lietuvos rinkos.

Taip rusų farmacininkai atvėrė savotišką verslo rinką nelegalams – naudodamiesi pigesnių rusiškų medikamentų trūkumu, ėmė veikti savotiški „juodieji vaistininkai“ – jie pelnosi neteisėtai gabendami šiuos vaistus iš Rusijos ir juos pardavinėdami iš po skverno.

Anot prekiaujančiųjų, priežastis paprasta – rusiški vaistai turi daug šalininkų dėl to, kad yra pigūs ir yra neva geros kokybės.

Nelegalūs vaistai – ant prekystalio

Nepaisant to, jog Lietuvoje rusiški preparatai laikomi kontrabandiniais, turgavietėse jų galima įsigyti laisvai. Nors už prekybą nelegaliais vaistais skiriamos nemenkos baudos – iki 1 000 litų, šis verslas klesti.

Tuo įsitikino „Vakarų ekspreso“ žurnalistai, apsilankę senojoje Klaipėdos turgavietėje.

Čia prekeiviai net nesislapstė – vaistai, gydomieji kremai bei vitaminai buvo sudėti ant prekystalių. Ant preparatų nurodyta pagaminimo data bei galiojimo terminas, o pakuotėse buvo anotacijos.

Užkalbinta žolelių pagrindu Rusijoje pagamintą preparatą, turintį apsaugoti kepenis nuo antibiotikų, parduodantis moteris sakė policijos labai nebijanti, nors pareigūnai turgavietėje ir lankosi gana dažnai: „Aš gi vaistais, o ne nuodais prekiauju – žmonėms, negaunantiems pigių rusiškų vaistų, gera darau.“

„Užsakysiu ir jums, kai baigs mus purtyti“, – pažadėjo ji.

Į pokalbį įsiterpė garbaus amžiaus vyriškis, atskubėjęs į turgavietę nusipirkti nelegalių preparatų.

„Nėra Lietuvoje demokratijos. Mes, pensininkai, verčiami pirkti užsienietiškus vaistus, – dėstė jis. – Tiek metų rusiški vaistai buvo geri, o dabar staiga patapo blogi – nesuprantu tokios politikos.“

Nekenksmingi?

Klaipėdos savivaldybės įmonės „Senasis turgus“ direktorės Ramutės Kubilienės pasidomėjus, ar ji žinanti, jog turgavietėje atvirai vyksta nelegali prekyba vaistais, atsakė, kad tai – policijos reikalas. Pareigūnai, anot jos kasdien, o neretai ir keliskart per dieną užsuka į turgavietę.

Jos teigimu, „žmonės turguje parduoda ne vaistus, o tepaliukus, kremus ir maisto papildus, kuriuos nusiperka iš prekybos bazių.“

„Kaip gali pakenkti iš bebrų taukų pagamintas kremas (būtent šį Rusijoje pagamintą tepalą turgavietėje ir nusipirko „Vakarų ekspreso“ žurnalistai. – Aut. past.) – jis gi vartojamas išoriškai“, – stebėjosi direktorė.

Nepatvirtino ir nepaneigė

Suprantama, savo reikmėms viešėdami Rusijoje šios šalies gamybos vaistus įsigyja ne vienas Lietuvos pilietis. Tačiau iš kur Lietuvoje rusiški medikamentai atsiranda stambiomis partijomis?

„Negaliu nei patvirti, nei paneigti, kad rusiškus vaistus iš Kaliningrado srities atveža mūsų vairuotojai, – dienraščiui sakė AB Klaipėdos autobusų parko direktorė Jelizaveta Daugininkienė.

– Per devynerius metus, kai einu vadovės pareigas, tik pernai buvo gautas signalas. Tačiau rusiškus vaistus į Lietuvą bandė įvežti Kaliningrado srities gyventojas – teismas įrodė, kad mūsų parkui priklausantis vairuotojas su šiuo žmogumi nieko bendro neturėjo.“

Įsipareigoję ES

Ne tik Rusijoje, bet ir Indijoje gaminami preparatai iš vaistinių ėmė dingti po 2004-ųjų gegužės, Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų informacijos ir monitoringo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Maceina aiškino, kad mūsų šaliai tapus visateise ES nare buvo sugriežtina medikamentų kontrolė, kadangi Lietuva įsipareigojo laikytis ES direktyvos dėl vaistų importo iš trečiųjų šalių.

Anot jo, norint gauti ES reikalavimus atitinkantį sertifikatą, reikalingos nemenkos investicijos – ne tik į vaistų gamybą, bet ir reikiamų dokumentų įsigijimą. Pavyzdžiui, reikia mokėti tos šalies, kurioje norima prekiauti, vaistų gamybos procesą bei kita tikrinantiems ekspertams.

Tačiau S. Maceina patvirtino, jog Rusija savo vaistus registruoja didesnį gyventojų skaičių turinčiose ES šalyse.

Pasidomėjus, ar siekiant užkirsti kelią nelegaliai prekybai mūsų specialistai ateityje nežada sėsti prie derybų stalo su Rusijos farmacininkais, S. Maceina atsakė vienareikšmiškai: „Lietuva yra įsipareigojusi laikytis ES direktyvų.“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Rusijos farmacininkai atvėrė rinką nelegalams"

  1. Reda

    Na taip, paprašiau prieš kelias dienas vaistinėje streptocido miltelių (kainuodavo apie 2 lt.), tai pasižiūrėjo kaip į ateivį iš kitos planetos… Sako: „jie rusiški buvo ir jau seniai jų nebėra vaistinėse…“ Vietoj to man pasiūlė ne rusiškų miltelių, kurie kainuoja beveik 11 litų. Skirtumas lyg ir yra… KAŽKAM labai patogi tokia situacija, bet paprastiems mirtingiesiems liūdna ir apmaudu… Nusipirkau aš tų, už 11 lt. … 😕 😥

  2. Agnė

    Pilnai suprantu, kad žmonėms pikta dėl dingusių vaistų iš vaistinių, pati puikiai žinau jog kai kurie rusiški preparatai yra nuostabūs, bet apmaudu ir dėl to, jog tam, kad prekiaučiau vaistais turėjo mokintis 5 metus, o pasirodo Lietuvoje bet koks žmogus gali būti vaistininku turguje ir jam nereikia licenzijos, jokios įstaigos jo netikrina, nereikia jam laikytis jokių farmacijos įstatymų, o vaistines tikrina, ar tik koks įstatymas nepažeistas. Nesamonė, šiuo atžvilgiu esu labai pasipiktinusi ir jai atvirai, žodžių net trūksta. Gaila, kad mūsų valstybė taip aplaidžiai žiūri… 😥

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.