Gal norite įsigyti gatvę, automobilių laikymo aikštelę ar gabalą lietaus kanalizacijos trasos? Galbūt jums reikia skvero, fontano ar skulptūros? O gal norėtumėte tapti seniausio mieste Biržos tilto šeimininku?
Sakysite – juokaujame. Nieko panašaus. Jei surašytume visus uostamiesčio objektus, kurie pagal tradiciją laikomi miesto nuosavybe, tačiau juridiniu požiūriu yra niekieno, sąrašas būtų tikrai netrumpas.
Ir nors Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigia nežinanti nė vieno atvejo, kad kas nors būtų pretendavęs šį neva bešeimininkį turtą įteisinti kaip privačią nuosavybę, teoriškai tokia galimybė visai įmanoma.
Susidomėjo kontrolieriai
„Vakarų eksprese” jau rašėme, kad Klaipėdos miesto savivaldybė gana atsainiai rūpinasi savo turtu – nėra iki galo sutvarkiusi nuosavybės teise jai priklausančio ar patikėjimo teise valdomo valstybės turto apskaitos, taip pat nereti atvejai, kai šis turtas, nors ir įteisintas, valdomas neracionaliai, neefektyviai, todėl, užuot davęs miestui pelno, tampa našta.
Tokias išvadas padarėme susipažinę su Klaipėdos savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos atlikto uostamiesčio Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio bei patikėjimo teise valdomo valstybės turto 2005 metais naudojimo audito ataskaita bei išvadomis. Pernai liepą pradėto ir šių metų birželio 30 dieną baigto audito medžiaga susidomėjo ir miesto Tarybos Kontrolės komitetas.
Vietoj pelno – nuostoliai
Savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos specialisto Arnoldo Nastajaus atlikto audito duomenimis, 2005-ųjų gruodžio 31-ąją tuščios stovėjo 35 Savivaldybei priklausančios negyvenamosios patalpos, kurių bendras plotas – 13 tūkst. 388,33 kv. m. Didžiausią dalį iš jų – per 6,6 tūkst. kv. m sudarė buvusio tabako fabriko pastatai. Dar šeši 1,2 tūkst. kv. m ploto pastatai yra priskirti uosto rezervinei teritorijai ir privalo būti nugriauti. Keturiolika pastatų ir patalpų (per 4 tūkst. kv. m) įrašyti į privatizuotinų objektų sąrašą.
Kaip visur, taip ir čia esama ir rekordininkų: audito duomenimis, net nuo 1999 metų nenaudojamos 65,1 kv. m negyvenamosios patalpos Minijos g. 147, nuo 2000 m. – 227,85 kv. m pastatas Nemuno g. 61, nuo 2001 m. birželio – 139 kv. m pastatas Liepų g. 75. Šių metų sausio 1 d. duomenimis, nuo 2003 m. be naudos stovi ir jau minėtasis pastatų kompleksas Bangų g. 7 bei per 500 kv. m pastatas Vilties g. 2/Šaulių g. 40.
Suminėtųjų patalpų ir pastatų apsaugai, eksploatavimui bei avarinėms situacijoms likviduoti 2005 metais iš Savivaldybės biudžeto buvo panaudota per 90 tūkst. litų. Didžiausia šių lėšų dalis – net 60,6 tūkst. litų, arba 67,4 proc. – atiteko pastatų kompleksui Bangų g. 7 prižiūrėti.
Tai, kad uostamiesčio valdininkai dirba neefektyviai ir, netinkamai administruodami kai kurias Savivaldybei priklausančias laisvas negyvenamąsias patalpas, negauna iš jų maksimalios naudos, nustatė ir 2005 metais tyrimą atlikę Valstybės kontrolės pareigūnai. Jų išvadose, be kita ko, teigiama, kad Klaipėdos miesto savivaldybei ilgą laiką nepavykstant išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais laisvų negyvenamų patalpų, nebandoma jų kitaip panaudoti ar parduoti. Kaip pavyzdys pateikiamas patalpų Minijos g. 147 atvejis.
Valstybės kontrolė nustatė, kad jau 2004 metais tuštiems nekilnojamojo turto objektams prižiūrėti ir išlaikyti Klaipėdos savivaldybės administracija 2004 metais išleido 90,2 tūkst. litų – tiek pat, kiek ir 2005-aisiais.
Nepajėgia konkuruoti
Pasak Savivaldybės administracijos Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Genovaitės Paulikienės, padėtis Savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų srityje nuolat kinta – kažkas išnuomojama, kažkas parduodama ar atiduodama naudotis pagal panaudą. Valdininkės įsitikinimu, situacija, priešingai nei kai kas bando pavaizduoti, anaiptol nėra tokia katastrofiška, tad mušti pavojaus varpais nesą jokio reikalo.
Problemų esama, tačiau jas, G. Paulikienės teigimu, didžia dalimi lemia pastaraisiais metais uostamiestyje susiklosčiusi padėtis komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkoje. Kadangi Klaipėdoje privačių komercinių patalpų pasiūla ir taip viršija paklausą, be to, trokšta įsikurti centre, atokiau nuo jo esantys, seniai remontuoti ir todėl nepatrauklūs Savivaldybei priklausantys pastatai bei patalpos retai ką sudomina. Remontuoti jų esą neverta, nes daugelį šių savivaldos reikmėms dažniausiai nereikalingų patalpų ir pastatų ketinama privatizuoti. Tačiau tai nesą taip paprasta. Privatizavimo procedūros esančios ilgos ir gan sudėtingos, tad, anot G. Paulikienės, galbūt dėl to šis procesas ir stringa.
Didelis galvos skausmas, sakė G. Paulikienė, esą ir uosto rezervinėje teritorijoje esantys pastatai. Pavyzdys – jau minėtasis Nemuno g. 61. Uostui šie statiniai kol kas nereikalingi, daugelį jų apskritai ketinama nugriauti, bet kol kas su jų priežiūra susijusios išlaidos gula ant miesto pečių. Padėtis pasikeistų nebent tuo atveju, jei Vyriausybė galų gale priimtų seniai žadamą nutarimą, pagal kurį miestui už šiose teritorijose esančius statinius būtų kompensuojama iš valstybės lėšų.
Esama atvejų, sakė G. Paulikienė, kai verslininkus atbaido miglota statinio ateitis. Vienas iš pavyzdžių – namas Liepų g. 75. Statinys apleistas, aplink – šiukšlynai, tačiau nutiesus Šiaurės prospektą norinčiųjų jį įsigyti tikrai netrūks, įsitikinusi G. Paulikienė.
Valdininkė džiaugėsi, kad galų gale pavyko bent iš dalies išspręsti statinių komplekso Bangų g. 7 problemą. Šiais metais vienas iš jų, maždaug 2,8 tūkst. kv. m ploto, dešimčiai metų atiduotas pagal panaudą Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai, o likusieji būsią nugriauti pradėjus tiesti Taikos prospektą su planuojamu tiltu per Danę sujungsiančią Bastionų gatvę.
Daukanto g. 15
Kai kurios patalpos, nors ir išnuomotos, Savivaldybei jokios naudos neduoda. Kuriozinė situacija susiklostė su negyvenamųjų patalpų Daukanto g. 15 nuoma. Dar 1996 metų kovą jos buvo išnuomotos Švedijos Karlskronos miesto prekybos centrui – pelno nesiekiančiai organizacijai, žadėjusiai pačiame miesto centre esantį statinį naudoti tik visuomeninėms reikmėms.
Tačiau tų pačių metų lapkritį tuometė Savivaldybės administracijos Nuosavybės skyriaus viršininkė Vanda Vaicekauskienė, neturėdama įgaliojimų bei pažeisdama miesto Valdybos sprendimą, minėtajam centrui išnuomojo pastatą ūkinei-komercinei veiklai, leido daryti investicijas bei įskaičiuoti jas į patalpų nuomos mokestį. Nuomos terminas – 50 metų.
Nuomininkas patalpomis naudojosi, tačiau kitų sutarties punktų nevykdė, nuomos mokesčio nemokėjo. Tą paliudija Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2003 metų gruodžio 24 dienos aktas. Jame, be kita ko, teigiama, kad Turto ir privatizavimo skyrius nepateikė dokumentų, įrodančių nuomininko investicijų į pastatą dydį ir pagrįstumą, nuo kada nuomininkui turi būti pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis bei kokiai paskirčiai statinys naudojamas. Kadangi nuomininkas protokolų dėl nuomos mokesčio mokėjimo nepasirašė, šiandien net nebeįmanoma nustatyti, kas, kam ir kiek yra skolingas. Pastatas įtrauktas į privatizuoti ketinamų objektų sąrašą, tačiau sėkmingai jį parduoti gali sukliudyti dėl minėtųjų pažeidimų jau kuris laikas vykstantys teisminiai ginčai.
Šių metų liepą ministro pirmininko pavedimu statinio Daukanto g. 15 klausimas nagrinėtas Ūkio ministerijoje. Pasitarime pasiūlyta Klaipėdos savivaldybei ginčą su Švedijos investuotoju spręsti derybų būdu.
Pasak G. Paulikienės, Turto ir privatizavimo skyriaus specialistai yra parengę ir statinio nuomininkams išsiuntę naują sutartį, kuria būtų anuliuojama 1996 metais sudarytoji, taip pat apskaičiuota ir per tą laiką susidariusi skola už patalpų nuomą. „Jokio atsako kol kas nesulaukėme”, – sakė G. Paulikienė.
Kontrolės komitetui pateiktame Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Valerijaus Kuznecovo pasirašytame paaiškinamajame rašte teigiama, kad kol yra galiojanti nuomos sutartis ir sprendžiamas investicijų pagrįstumo klausimas, Savivaldybės privatizavimo komisija pastato S. Daukanto g. 15 parduoti nerekomenduoja.