Spalio 30-ąją, pirmadienį, 18 val. Kalvystės muziejuje (Šaltkalvių g. 2) vyks Vėlinių vakaras „Aš keleivis keleivėlis”.
Susikaupimui ir apmąstymui, artėjant mirusiųjų minėjimo dienai, kviečia Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai” (vad. J.Vozgirdienė ir A.Vozgirdas).
Žmogus – amžinas keleivis. Nuėjus skirtą kelią žemėje, iškeliaujama Anapus. O iš ten, jei ir grįžtama, tai tik Vėlių keliu. Lietuviai nuo seno tikėjo, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskyrusi vėlė palaiko ryšį su gyvaisiais, juos lanko. Tikėta, kad Vėlinių dieną Dievas leidžiąs mirusiems aplankyti savo gyvuosius giminaičius. Namiškiai laukdavo savo artimųjų vėlių, kūrendavo pirtis, pavalgę vakare nenukraudavo stalo, nes tikėjo, kad naktį čia puotaus mirusieji. Rudens virsmo nuotaikoje buvo lankomos kapinės, deginama ugnis. Vėlinių šventė pagrįsta tikėjimu, kad mirusių artimųjų vėlės ir toliau gyvena šalia ir gali padėti ar pakenkti, tad svarbu pelnyti jų prielankumą.
Artėjant Vėlinėms Etnokultūros centro folkloro kolektyvas „Kuršių ainiai” kviečia prisiminti jau užmirštas mirusiųjų pagerbimo apeigas, tradicijas, kurių laikėsi mūsų protėviai. Tai maldelės, prašant Dievo palaimos mirusiųjų vėlėms, apeiginis duonos dalijimas, užkalbėjimai ir kiti veiksmai, reiškiantys mirusiųjų ir gyvųjų vienovę, nenutrūkstamą ryšį.
Vakaro metu dainuosime našlaičių dainas, persipinančias su raudų motyvais, klausysime pasakojimų apie vėlių grįžimą į Žemę, bandysime suvokti mūsų protėvių pomirtinio pasaulio sampratą.
Artėjant Vėlinėms verta susimąstyti apie laikiną būtį, atverti save dvasiniam sąlyčiui su iškeliavusiais anapus. Svarbu nepasinerti vien tik į kapų lankymo ir puošimo rūpesčius, bet skirti laiko ir dvasiniam pasiruošimui. Prisiminkime savo protėvius, senelius, tėvus, motinas, gimines, draugus – visus, išėjusius amžinam poilsiui. Ir palinkėkime jiems ramybės… dainomis.