Šiandien buvo pristatyta, kaip diegiamas vandens transporto turistinis maršrutas tarp Klaipėdos ir Rusijos Kaliningrado srities.
Vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų – pasiekti, kad Kuršių mariose tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities būtų atidarytas vandens turizmo kelias su pasienio punktais Nidoje ir Rybačyje.
Prieš šią konferenciją Klaipėdoje, Kaliningrade bei Rybačio (Rasytės) gyvenvietėje buvo įrengtos 8 prieplaukos iki 14 metrų ilgio ir 4 metrų pločio, kurios skirtos švartuoti jachtoms ir motoriniams turistiniams laivams.
Lietuvai ypač svarbi yra Rybačio (Rasytės) prieplauka.
Pasirašius Lietuvos ir Rusijos sienos kirtimo Kuršių mariose postų steigimo sutartį, šioje gyvenvietėje galėtų atsirasti Rusijos sienos perėjimo postas. Vieta šiam postui Rybačio uoste numatyta ant stacionaraus bangolaužio. Čia gali švartuotis ir didieji keleiviniai laivai, yra vietos muitinės ir pasienio tarnybos postų pastatams.
Kaliningrado srities vyriausybės Infrastruktūros plėtros ministerijos Transporto komplekso ir kelių ūkio plėtros departamento viršininkas Nikolajus Riabička teigė, kad klausimas dėl pasienio punkto steigimo Rybačyje svarstomas dar nuo 1996 metų.
Anot jo, iškyla nemažai techninių detalių. Kaip pavyzdį jis minėjo tai, kad neaišku, kas aptarnaus vandens turizmo maršruto farvaterį, neišspręsti aplinkosaugos reikalai. Tačiau teigdamas, kad prieplauka Rybačyje statoma, jis prognozavo, kad šių metų pabaigoje arba kitais metais vandens turizmo maršrutas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities su pasienio punktu Rybačyje galėtų būti atidarytas.
Jis prisiminė, kad, šiais metais nesutvarkius formalumų, buvo uždarytas turistinis maršrutas Kaliningrado mariose (Aistmarėse) tarp Kaliningrado srities ir Lenkijos. Tokį sprendimą ypač nepalankiai sutiko Baltijsko miesto administracija, kuri pajuto, kad turizmas atneša laukiamų pajamų.
Pagal projektą „Turistinio vandens transporto maršruto Kuršių mariose įdiegimas: Klaipėda – Kaliningradas (Rybačis)” ketinama išleisti ir Kuršių marių tiek Lietuvos, tiek Kaliningrado srities pusės lociją lietuvių ir rusų kalbomis. Vienas iš šio projektų koordinatorių Kęstutis Oginskas teigė, kad norėtųsi padaryti viską kaip galima geriau, ypač lociją. Detalios, visas Kuršių marias apimančios locijos iki šiol nėra. Kažką panašaus Kuršių marių Prūsijos dalyje bandyta daryti prieš karą.
Locija turėtų būti solidi knyga su inkaru ant viršelio. Manoma, kad ji būtų kiekvieno Kuršių mariomis plaukiančio kapitono kajutėje. Joje būtų aprašyti ne tik Kuršių marių gyliai ir seklumos, marių pakrančių kontūrai, uosteliai, įplaukos į upes, kurios įteka į Kuršių marias, bet ir aplinkiniai kanalai, ežerai, Kaliningrado sritį ir Lietuvą su Kuršių mariomis siejančios vandens turizmo laivybai tinkamos upės. K.Oginsko teigimu, Lietuvos pusėje į lociją turėtų būti įtraukti ir senasis Pilies jachtų uostas Klaipėdoje, ir Danės upės žemupys iki Tauralaukio, ir jachtklubas bei laivų kapinės Smiltynėje, ir visi, netgi smulkiausi uosteliai tiek Kuršių nerijoje, tiek žemyninėje Lietuvos dalyje, taip pat ir Vilhelmo kanalas, kuris yra toliau nuo Kuršių marių.
Kaliningrado pusės atstovai mano, kad Kuršių marių locijoje turėtų būti aprašytos ir aplink esančios turistinės traukos vietos, prisiminti istoriniai momentai. Pavyzdžiui, kad prieš karą tarp Zelenogradsko ir Klaipėdos plaukiojo garlaivis, o tarybiniais laikais nuolat kursavo didesnis keleivinis kateris. Arba pažymėti prie Kuršių marių buvę, bet dabar jau išnykę kaimai. Taip pat locijoje turėtų atsirasti vietos aprašams, kad iš Kuršių marių per Poleską Deimos ir Priegliaus upėmis galima pasiekti Kaliningradą, o iš ten išplaukti į Kaliningrado marias arba Aistmares ir pasiekti net Lenkiją.