Italija dvejoja, ar įsileisti Rumunijos ir Bulgarijos piliečius nuo kitų metų sausio, ar pasekti Didžiosios Britanijos ir Airijos pavyzdžiu ir apriboti imigraciją iš šių dviejų būsimųjų Europos Sąjungos (ES) naujokių, pranešė naujienų tinklalapis „EUobserver”.
Kalbėdamas per konferenciją migracijos klausimais Italijos ministras pirmininkas Romanas Prodis pasakė: „Mes atidžiai išnagrinėsime šį klausimą, nes rumunai sudaro labai didelę užsieniečių Italijoje dalį. Aš iki šiol palaikiau atvirų durų politiką, tačiau šis klausimas – išties painus, nes daugelis Europos valstybių paskelbė nepritariančios laisvam darbo jėgos iš Rumunijos judėjimui. Šią problemą mėginsime spręsti kartu su kitomis ES valstybėmis”.
Romos sprendimas greičiausiai turės įtakos ir Ispanijos bei Graikijos apsisprendimui.
Visos trys šalys neseniai prisijungė prie šalių grupės, kuri netaiko apribojimų darbo jėgai iš aštuonių ES narių iš Vidurio bei Rytų Europos, įstojusių į ES 2004 metais.
Iki šiol tik trys iš 15 ES senbuvių – Didžioji Britanija, Airija ir Švedija – visiškai atvėrė darbo rinkas migrantams iš Vidurio ir Rytų Europos šalių.
Kitos Europos šalys iki šiol išlaiko „laikinuosius” apribojimus, kurie kai kuriais atvejais – daugiausia Vokietijoje ir Austrijoje – gali išlikti iki 2011 metų.
Tačiau toliau plečiantis ES ir nepaliaujamai plūstant darbo jėgai iš naujokių Didžioji Britanija ir Airija pakeitė savo poziciją ir įvedė tam tikrus apribojimus nekvalifikuotai darbo jėgai.
Iki šių metų pabaigos visos ES narės turi informuoti Europos Komisiją, ar jos taikys darbo jėgos apribojimus Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams.
Laisvas darbo jėgos judėjimas yra vienas iš esminių ES principų.