Seimo laikinoji tyrimo komisija atskleidė, kad privatizuojant „Alitą” padaryta daugybė pažeidimų, dėl kurių valstybė patyrė didžiulių nuostolių
Parlamentarai siūlo prokurorams ištirti, ar ekspremjeras Algirdas Brazauskas ir buvęs ūkio ministras Petras Čėsna turėtų būti atsakingi už daugiamilijoninius nuostolius, kuriuos valstybė patyrė privatizuojant „Alitos” bendrovę. Privatizavimo procesą tyrusi parlamento laikinoji komisija mano, kad buvusi Vyriausybė iš privatizavimo proceso neteisėtai pašalino italų verslininką, kuris už „Alitą” pasiūlė 34 milijonais litų daugiau, nei šią alkoholinių gėrimų gamybos bendrovę įsigiję jos vadovai. Prie valstybei padarytų nuostolių priskirti ir beveik 2 milijonai litų, kuriuos italų verslininkas prisiteisė iš privatizavimą vykdžiusių institucijų.
A.Brazauskas atmeta kaltinimus ir tvirtina, kad „Alitos” privatizavimas vyko nepažeidžiant įstatymų.
Išvadas dar turės patvirtinti Seimas
Darbo partijos frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujama Seimo laikinoji komisija, tyrusi bendrovės „Alita” privatizavimo aplinkybes, vakar baigė beveik pusantrų metų trukusį darbą. Komisijos narių patvirtintos išvados surašytos daugiau kaip trisdešimtyje puslapių. Jos lapkritį bus pateiktos Seimui tvirtinti.
Komisijos narių nuomone, daugiausiai abejonių dėl „Alitos” privatizavimo kelia viešojo konkurso laimėtojo – italų verslininko Luidžitercos Boskos pašalinimas iš konkurso ir valstybei priklausiusių įmonės akcijų pardavimas bendrovės generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus sudarytam konsorciumui už gerokai mažesnę kainą, nei siūlė italas.
J.Pinskus sakė, kad Valstybės turto fondas (VTF) 2004 metais formaliai pašalino L.Boską iš konkurso po to, kai šis neva neatvyko patvirtinti sandorio. Tačiau, anot parlamentaro, šis fondo sprendimas buvo neteisėtas.
„Verslininko nuomone, derybos dar nebuvo pasibaigusios. Tą iš esmės patvirtino ir Aukščiausiasis Teismas, priėmęs galutinę ir neskundžiamą nutartį, kad L.Boska iš derybų proceso buvo pašalintas neteisėtai”, – teigė komisijos vadovas.
Teismas nusprendė, kad L.Boskai turi būti sumokėta 1,7 mln. litų kompensacija. VTF paskelbė sumokėsianti ją iš savo lėšų.
Seimo komisijos nuomone, teisiniu požiūriu vienintelis nepriekaištingas VTF sprendimas susidariusioje situacijoje galėjo būti viešojo konkurso pripažinimas neįvykusiu.
Nugalėtojas pasiūlė mažiausiai
Komisija nurodė, kad geriausią konkursinį pasiūlymą viešajame bendrovės „Alita” paketo pardavimo konkurse pateikė L.Boska – 92,2 mln. litų už akcijų paketą ir 15 mln. litų investicijų į įmonę. Tuo tarpu konkurse tik ketvirtąją vietą užėmusio, tačiau nugalėtoju pripažinto V.Junevičiaus konsorciumo pasiūlymas buvo 58,055 mln. litų, nenumatant investicijų.
Antrąją ir trečiąją vietą užėmę konkurso dalyviai atsisakė sudaryti sandorį ir pasitraukė iš derybų dėl „Alitos” įsigijimo.
„Mažiausiai pasiūlęs konkurso dalyvis VTF pripažintas konkurso nugalėtoju ir pakviestas derėtis dėl bendrovės akcijų paketo pardavimo. Po to buvo parafuota sutartis dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių „Alitos” akcijų paketo pirkimo-pardavimo. Privatizavimo komisija ir Vyriausybė pritarė sandorio projektui ir vėliau pasirašė sutartį”, – nurodoma komisijos išvadose.
J.Pinskus atmetė Vyriausybės atstovų pasiteisinimus, kad ministrai nebuvo išsamiai informuoti apie „Alitos” privatizavimo aplinkybes, todėl 2004-ųjų liepą priėmė sprendimą parduoti bendrovės akcijas V.Junevičiaus konsorciumui. „Vyriausybė turėjo absoliučiai visus dokumentus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ir iš Generalinės prokuratūros, kad privatizavimas neatitinka įstatymų, ir teigdama, kad kažko nežinojo, sako netiesą. Ji viską žinojo ir priėmė galutinį sprendimą”, – sakė komisijos vadovas.
Išvardyti atsakingi už padarytą žalą
Seimo komisija konstatavo, kad apibendrinus valstybės patirtus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas privatizuojant „Alitą” valstybei padaryta 35 mln. 904,92 tūkst. litų žalos.
Komisijos nuomone, atsakingais asmenimis už valstybei padarytą žalą laikytini: buvęs VTF generalinis direktorius Povilas Milašauskas, VTF valdyba, kurios pirmininkas yra Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys, VTF sudarytoji alkoholinių įmonių privatizavimo komisija, vadovaujama dabartinio laikinojo VTF vadovo Antano Malikėno, Privatizavimo komisija, kurios pirmininkas – Romualdas Ginevičius, ir „Alitos” privatizavimo sandoriui pritarusi dvyliktoji Vyriausybė, kuriai vadovavo A.Brazauskas. Be premjero, Vyriausybės nutarimą dėl sutikimo parduoti „Alitą” pasirašė ir tuometinis ūkio ministras P.Čėsna.
Komisija Seimui siūlo prašyti, kad jos išvadas iki gruodžio 1 dienos išnagrinėtų Generalinė prokuratūra ir spręstų dėl viešojo intereso gynimo bei galimo padarytosios žalos išieškojimo iš atsakingų asmenų.
Parlamentarai taip pat raginami priimti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų, ar Vyriausybės priimti nutarimai dėl pritarimo „Alitos” akcijų pardavimo sutarčių projektams neprieštarauja Konstitucijai.
Dabartinei Vyriausybei siūloma spręsti asmenų, atsakingų už valstybės patirtą žalą privatizuojant Alytaus alkoholinių gėrimų bendrovę, drausminės, materialinės ir civilinės atsakomybės klausimą.
Nedalyvavo socialdemokratų atstovas
Ekspremjeras A.Brazauskas atmeta visus kaltinimus ir tvirtina, kad sprendimai Vyriausybėje dėl „Alitos” privatizavimo yra teisėti. Seimo laikinosios komisijos išvadas jis pavadino politikavimu.
Beje, vakar tvirtinant Seimo laikinosios komisijos išvadas posėdyje nedalyvavo A.Brazausko vadovaujamos valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas – susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Be to, išvadų nepatvirtino, nes posėdyje nedalyvavo, dar du komisijos nariai – tik ką iš konservatorių gretų pasitraukęs Vidmantas Žiemelis bei liberalcentristas, vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys. Komisijos išvados patvirtintos šešių iš devynių narių balsais. Penki jų priklauso Seimo opozicijai, tik vienas – Voldemaras Tomaševskis – yra valdančiosios Valstiečių liaudininkų frakcijos narys.
Kaip ir A.Brazauskas, buvęs ūkio ministras P.Čėsna „Kauno dienai” sakė nesutinkąs su Seimo laikinosios komisijos išvadomis. „Mes visus sprendimus priėmėme pagal mums pateiktą informaciją. Todėl, matyt, reikėtų klausti tų, kurie galbūt teikė neteisingą informaciją”, – sakė buvęs ministras.
P.Čėsna sutiko, kad komisijos išvados galėtų būti vadinamos „politinių žaidimų dalimi”.
Ūkio ministerijos sekretorius G.Rainys atkreipė dėmesį, kad kai kurių įmonių, įskaitant ir alkoholio bendrovių, privatizavimo procesuose „yra daug politikos”. Jis pats pripažino sutarties dėl „Alitos” pardavimo V.Junevičiaus konsorciumui projektą matęs „vos dvi minutes”. Per tą trumpą laiką VTF valdyba apsvarstė sutartį ir, vadovaudamasi pateikta informacija, jai pritarė.
Visi minimi veikėjai neeiliniai,taigi išsisuks.Nuostolius padengs valstybė,kaltųjų nebus ir šį kartą,nes viršūnių įstatymai nepasiekia. Rinkėjai išsirinko,tai ir apmokės iš savo algų ir pensijų,o taip pat apkarpius asignavimus medicinai,švietimui,kultūrai.