Ekspremjero trofėjai gamtos sergėtojų nedomina

Gamtos sergėtojai persekioja nykstančių gyvūnų ir gaminių iš jų prekeivius, tačiau politikų medžioklės kolekcijų tikrinti kol kas nesiryžta

Aplinkos ministerijos valdininkai neapsisprendžia, ar tikrinti Vilniaus viešbutį „Crowne Plaza”, kuriame eksponuojama buvusio šalies prezidento ir premjero, Lietuvos socialdemokratų partijos vadovo Algirdo Brazausko sumedžiotų žvėrių trofėjų kolekcija. Šiam viešbučiui vadovauja buvusio premjero žmona, Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kristina Brazauskienė.

Eksponuoti laukinius gyvūnus, jų dalis ir gaminius iš jų galima tik turint teisėto įsigijimo dokumentus ar aplinkos apsaugos leidimą, mat Lietuva yra pasirašiusi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES).

Patarė pagudrauti

„Girdėjome, jūsų viešbutyje eksponuojama meška. Ar galima ją pamatyti?” – LŽ pasiteiravo Brazauskienės. „Ne tik meška – ir šernas, kiti gyvūnai. Pagudraukite ir pamatysite”, – nusijuokė buvusio premjero žmona.

Jos patarimas pravertė, ir viešbučio budėtojas atvėrė LŽ mažosios konferencijų salės antrajame viešbučio aukšte duris. „Anksčiau ši kolekcija buvo vestibiulyje, bet pradėjus protestuoti žaliesiems perkėlėme ją čia”, – paaiškino jis.

Salės kampe stovėjo įspūdinga rudojo lokio iškamša, sienas puošė taip pat stambių kurtinio, muflono, briedžio, elnio, šerno iškamšos. „Šią mešką mano vyras sumedžiojo prieš porą metų Estijoje”, – pasigyrė Brazauskienė. Paklausta, ar turi leidimą eksponuoti šiuos trofėjus, ji atsiprašė nebeturinti laiko kalbėti ir išjungė telefoną.

Rudasis lokys ir muflonas yra įrašyti į CITES konvencijos saugomų retų gyvūnų sąrašą. Kurtinys seniai įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, jį medžioti griežtai draudžiama. Tiesa, Brazauskas galėjo šį paukštį sumedžioti Rusijoje ar kitoje šalyje.

Archyve duomenų nėra

Leidimus įvežti į Lietuvą CITES konvencijos saugomus gyvūnus, augalus, taip pat jų dalis ar gaminius iš jų išduoda Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Jos vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius Darius Mikelaitis tvirtino pastaraisiais metais leidimo įvežti iš Estijos į Lietuvą rudojo lokio kailį ar iškamšą nedavęs.

Iki 2005 metų sausio 1-osios išduoti šiuos leidimus buvo patikėta Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui. Šio departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius, kuruojantis šią sritį, peržiūrėjo archyvą ir taip pat neaptiko duomenų, kad 2003-2004 metais būtų leista įvežti iš Estijos į Lietuvą žalią rudojo lokio kailį ir galvą arba jau pagamintą iškamšą.

Tuo galima įsitikinti ir peržiūrėjus 2003-2004 metais išduotų leidimų sąrašą visiems prieinamoje Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt

„Jeigu trofėjai buvo įvežti iki 2004 metų gegužės pirmosios, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, tam reikėjo mūsų šalies Aplinkos ministerijos leidimo. Jei jie iš kitos ES šalies į Lietuvą buvo įvežti po šios datos, teisėto įsigijimo dokumentas ir įrodymas būtų Estijos aplinkos apsaugos ministerijos išduotas sertifikatas. Tai patvirtinti galėtų savininkas arba Estijos ministerija”, – patarė Leonavičius.

Iškamšoms išimčių nėra

Pasak jo, CITES konvencija ir ES reglamentas išimčių iškamšoms nenumato. „Rudasis lokys įrašytas į šio reglamento priedo A sąrašą. Jame nurodytų rūšių gyvūnus draudžiama naudoti komerciniams tikslams, o eksponavimas siekiant gauti pajamų ar papuošti viešas vietas yra komercija”, – sakė Leonavičius.

Prisiskambinti Brazauskui LŽ nepavyko – buvęs premjeras į telefono skambučius neatsakė. Gamtosaugininkų nuomone, būtų geriausia, jei teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus arba jų kopijas turėtų ne tik retų gyvūnų, augalų, jų dalių ir gaminių iš jų savininkas, bet ir tų patalpų, kuriose laikomi ar eksponuojami tie gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų, administracija.

„Mes dar tik pradėjome tikrinti, kaip įgyvendinami CITES konvencijos reikalavimai, tad daug ko nespėjome pamatyti. Patikrinsime ir „Crowne Plaza”, – sakė Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas.

Įkliuvo inspektoriams

Eilinių piliečių padarytus CITES konvencijos pažeidimus aplinkosaugininkams nustatyti sekasi lengviau. Neseniai gamtos sergėtojai internete aptiko skelbimų, kuriuose buvo siūloma įsigyti meškų, lūšių, vilkų kailių. Apsimetę pirkėjais inspektoriai paskambino skelbimuose nurodytais telefono numeriais, susitiko su pardavėjais, sumokėjo pinigus už prekes, o tada jau parodė tarnybinius pažymėjimus.

Vilnietis J.Ž. tvirtino meškos kailį pirkęs Gariūnų turguje, o parduodąs todėl, kad trūksta pinigų. „Kailis nedidelis – jaunos meškos, be to, nugaroje kulkos skylutė, tad žmogus prašė už jį tik 500 litų”, – pasakojo minėto departamento aplinkos apsaugos inspektorius Žilvinas Užomeckas. Pardavėjas buvo nubaustas 300 litų bauda, kailis konfiskuotas.

Neseniai į Lietuvą atvykęs rusas J.K. už savo prekes norėjo kur kas daugiau: už meškos kailį – 1500 litų, o lūšies kailį įvertino net 4 tūkst. litų. Pirkėjams rusas sakė galįs atgabenti iš Rusijos kokių tik šie pageidautų gyvūnų kailių – baltosios meškos ir kitų. Paklaustas, kaip pavyksta šias kontrabandines prekes pervežti pro sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnus, rusas iš pradžių prisipažino jiems sumokąs, tačiau kai suprato, jog jį klausinėja aplinkosaugininkai, savo žodžių išsigynė – esą kailius paslepiąs.

J.K. nubaustas 400 litų bauda, jo turėti gyvūnų kailiai taip pat konfiskuoti.