Virdžinijos Vulf kelionė per keturis šimtmečius

Garsioji anglų romanistė Virdžinija Vulf (Virginia Woolf, 1882-1941), vadinamojo „sąmonės srauto” pradininkė pasaulinėje literatūroje, paprastai minima greta Dž.Džoiso, V.Folknerio ir kitų įžymybių, sukūrusių šio literatūrinio metodo etaloną. Lietuvių skaitytojui jos kūryba jau pažįstama iš romanų „Ponia Delovėj” ir „Savas kambarys”. „Alma littera” neseniai išleido dar vieną įžymiosios novatorės romaną „Orlandas (vertė Irena Marija Balčiūnienė), bene šviesiausią, grakščia ironija žaižaruojantį jos kūrinį. Romano veiksmas, prasidėjęs Elžbietos I laikais, smagiai šuoliuoja per keturis šimtmečius, o jo herojus, poetiškos sielos didžiūnas Orlandas, net sugeba virsti moterimi ir įsitikinti, kaip nesaldu ja būti.

Iš esmės tai nelyginant biografinio žanro parodija. Autorė sukūrė charakterį, nepavaldų laiko ar lyties suvaržymams. Pasakojimo pradžioje Orlandas – karalienės Elžbietos I amžiuje gimęs, turtingas, veržlus ir kūrybingas didikas. Po trijų amžių jis virsta moterimi. Romano veikėjas/veikėja regi, kaip keičiasi valdovai, bičiuliaujasi su kiekvieno šimtmečio žymiausiais literatais, seka madas. Karalienės Viktorijos amžiuje ji klusniai vilki gausybę apatinių sijonų, išteka, pagimdo vaiką. XX a. vairuoja automobilį ir išleidžia poemą, rašytą nuo vaikystės. Autorė atsisveikina su ja „šią akimirką”. Kai trisdešimt šešeri.

Jonas Vabuolas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.