Leidykla „Tyto alba”, tęsianti savo seriją „Garsiausios XX a. pabaigos knygos”, šįsyk supažindina su lig šiol mums mažiau pažįstamų literatūrinių platumų atstovo kūryba – turkų rašytojo Orhano Pamuko (g. 1952) romanu „Juodoji knyga” (iš turkų kalbos vertė Galina Miškinienė).
Pasak literatūros vertintojų, šis autorius yra geriausiai iš savo kartos turkų rašytojų pasirengęs įsilieti į šiuolaikinės Europos literatūros sroves. Patsai O.Pamukas džiūgauja, kad tai, kas jo romanuose laikoma naujovėmis ir eksperimentais, iš tiesų yra naujai atrastos tradicinės formos. Jo kūryboje atsisakoma intelektinės tradicijos, kuri siekė tapti vakarietiška, pamiršdama praeitį. „Jei mėgini užgniaužti prisiminimus, kažkas nuolat grįžta, – sako rašytojas. – Aš esu tai, kas grįžta”. Kritikų ir skaitytojų lyginamas su Dž. Džoisu, Ch.L.Borchesu, U.Eko ir kitais didžiaisiais XX a. rašytojais, O.Pamukas savo kūryboje derina rytietiškus motyvus, legendas, tradicijas ir ypač savo mylimo Stambulo vaizdus su puikia vakarietiškojo postmodernizmo tradicija. Anaiptol ne lengvam vasaros pasiskaitymui skirta mąsli šio autoriaus pasakojimo stilistika vis dėlto susilaukė pripažinimo ir tėvynėje, ir visame pasaulyje. O.Pamukas vadinamas vienu reikšmingiausių šiuolaikinių Europos rašytojų, o jo knygos išverstos į daugiau kaip dvidešimt kalbų.
Pagrindinis „Juodosios knygos” veikėjas – teisininkas Galipas. Jo žmona paslaptingai dingsta sykiu su savo įbroliu, žymiu žurnalistu, kurio rašiniais Galipas žavisi nuo vaikystės. Ėmęs jų ieškoti, Galipas pamažu užima svainio butą, drabužius… gyvenimą apskritai. Ieškodamas paslaptingai dingusios žmonos, Galipas netikėtai atranda pats save ir savo tapatybę: „Jeigu nėra ką pasakoti, vadinasi, žmogus labai priartėjo prie to, kad būtų pats savimi. Tyla reiškia, kad baigiasi visi prisiminimai, knygos, istorijos, atmintis. Tik išgirdęs šią tylą, žmogus gali tapti liudininku to, kaip iš jo paties sielos gelmių, iš begalinių ir tamsių jo esybės labirintų kyla balsas, kuris gali paversti žmogų pačiu savimi”, – sako knygos autorius.
Jonas Vabuolas