Intelektinės nuosavybės tvora neaptversi

Šviesti visuomenę autorių teisių klausimais reikia pradėti nuo vaikų, įsitikinę specialistai

Kad namas, automobilis ar karvė kažkam priklauso, tautiečiai daugmaž supranta. Na, tegu dar išradimas, jeigu jis užpatentuotas. Tačiau mūsų pokomunistinėje visuomenėje sunkiai įsišaknija nuostata, kad kūrėjai irgi turi intelektinės nuosavybės teises ir teisę gauti atlygį už pasinaudojimą jų darbu – muzika, kino filmais, literatūros, dailės kūriniais ir t.t. Kita vertus, nusideda ne tik Rytų europiečiai. Antai birželį Vilniuje autorių teisių gynėjams įkliuvo italų dailininkas D.E.Donde, savo parodoje sostinėje rodęs ir pardavinėjęs neteisėtas dailės garsenybių, tarp jų ir Pablo Pikaso, paveikslų kopijas.

Daugiau žinių – mažiau bausmių

Žmogui ankstyvoje jaunystėje reikia sužinoti, kas yra autorius ir autorinės teisės, įsisąmoninti, kad vogti kito sukurtą intelektinį produktą yra taip pat negarbinga kaip ir daiktus ar pinigus. Tada daug retesni bus plagiato, neteisėto naudojimosi svetimais kūriniais atvejai, sako Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ką tik išleido kauniečio rašytojo Petro Palilionio apysakaitę „Kelionė į Autorių šalį”, skirtą 4-6 klasių mokiniams. Ji sukurta Kultūros ministerijos užsakymu ir paprastai bei patraukliai pasakoja jauniesiems skaitytojams apie autorius ir jų teises. 3 tūkstančių egzempliorių tiražu išleista knyga bus nemokamai išdalyta Lietuvos mokyklų bibliotekoms.

„Vien baudimais autorių teisių neapsaugosi. Žmones reikia šviesti, ir kuo anksčiau, tuo geriau. Pasaulyje tai gana paplitusi praktika – vaikams skirtos programos apie intelektinę nuosavybę seniai įgyvendinamos Anglijoje, Kanadoje ir kt. Galime pasidžiaugti, kad ir mūsų jaunimas jau turi jiems adresuotų leidinių. Bendradarbiaudami su ES PHARE projektu išleidome komiksų knygutę „Autorių teisės”, elektroninę knygelę „Pažintis su intelektine nuosavybe”, skirtą vyresnių klasių moksleiviams. Dabar išėjo Petro Palilionio knygutė „Kelionė į Autorių šalį”.

Kultūros ministerija pernai pradėjo vykdyti Visuomenės informavimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą, bendradarbiaudama su ES PHARE projektu. Kitąmet PHARE pinigų jau negausime, nes esame Europos Sąjungos nariai, tačiau darbas šia linkme vis vien bus tęsiamas”, – pasakojo N.Matulevičienė.

Komiksas patiko ir vyresniems skaitytojams

Jaunimui autorių teisių temą reikia pristatyti patraukliai ir suprantamai, teigia N.Matulevičienė. Beje, ne tik jaunimui. Pasak jos, minėtoji komiksų knygutė sudomino ir suaugusius, ypač mažai žinančius apie intelektinę nuosavybę: „Knygutės veikėjas vaikas tėvams sako norįs būti kompozitoriumi. Šie gąsdina, kad jis nė duonos kąsniui neužsidirbs su tokia profesija. Puslapis po puslapio ta nuomonė paneigiama – labai suprantamai dėstoma, kas yra autorinis kūrinys, kaip ginamos kūrėjo teisės, kaip atlyginama už pasinaudojimą juo. Elektroninė knyga „Pažintis su intelektine nuosavybe”, skirta vyresniems moksleiviams, ji suteikia daugiau dalykinių, teisinių žinių apie autorių teises ir jų apsaugą”.

Už ES lėšas Kultūros ministerija buvo surengusi dešimt turų po didžiųjų Lietuvos miestų mokyklas. Informuojant jaunimą apie autorių teises, į talką buvo pasikviesta ir populiari grupė „Skamp”. „Vaikai galėjo visko apie autorystės dalykus pasiklausti pačių dainininkų. Mokiniai labai kūrybingai reiškėsi, aktyviausius apdovanojome komiksų ir elektroninėmis knygelėmis. Rudenį ketiname paskelbti naują konkursą, galbūt rašinio. Labai norėtume, kad pagrindinis prizas būtų kelionė į Ženevą, Pasaulinės intelektinės nuosavybės apsaugos organizacijos būstinę”, – dėstė Kultūros ministerijos specialistė.

Plagiatas dar neišgyvendintas

„Rašyti knygelę „Kelionė į Autorių šalį” man buvo ir sunku, ir labai įdomu. Loginę konstrukciją turėjau įvilkti į patrauklų literatūrinį rūbelį, išdėstydamas, kas toks yra Autorius, kaip juo tampama, kaip jį gina įstatymas. Rašydamas šią knygą nemažai kalbėjausi su to amžiaus, į kurį ji orientuojasi, vaikais. Tai buvo įdomi patirtis. Ir gana netikėta – kai rudenį Kultūros ministerija paskelbė knygelės sukūrimo konkursą, nutariau dalyvauti ir laimėjau jį”, – sakė rašytojas Petras Palilionis. Tai antroji jo knyga, skirta vaikams: prieš keletą metų išėjo eilėraščių mažiesiems rinkinys „Kiškio ūsai”.

Pats dirbantis LATGA-A sistemoje rašytojas pritaria N.Matulevičienės nuomonei, kad prie pagarbos autorių teisėms žmogų reikia pratinti nuo mažų dienų. Petro Palilionio teigimu, nors literatūrinis plagiatas ir tarybiniais laikais buvo smerkiamas, jis dar neišgyvendintas: „Naujos technologijos tam sukuria palankią terpę. Kompiliacijos arba ištiso literatūrinio teksto vagystė ir šiandien nėra retenybė”.

Visai šviežias pavyzdys. Jauna poetė literatūriniam almanachui kaip savus pateikė iš interneto nukopijuotus kito autoriaus, beje, irgi publikuojamo tame pat almanache, eilėraščius. Šiuo atveju vargu ar galima teisintis nežinojimu – juk net mokinukai puikiai suvokia, kad savo pavarde skelbti klasės draugo rašinį yra mažų mažiausiai negražu…

Vagysčių erdvė – internetas

Kultūros ministerija Autorių teisių gynimo strategiją suformavo dar 2001 metais. Veiklos kryptys buvo ir bus siejamos su didžiausiomis spragomis autorių teisių apsaugoje: „Dabar daugiausiai intelektinė nuosavybė vagiama internetinėje erdvėje, kur tą nuosavybę labai nelengva apsaugoti. Tokios vagystės paplitusios visame pasaulyje. Elektroninėse laikmenose esantys kūriniai dažniausiai patiria nesankcionuoto naudojimosi pasekmes. Žmonės stengiasi pasidaryti arba nusipirkti nelegalias jų kopijas. Dabar intelektinės nuosavybės apsaugos institucijos sutelkė didžiausią dėmesį būtent į šią sritį, ieškodamos naujų kovos su vagystėmis priemonių”, – kalba ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė.

Ar toje kovoje nebus perlenkta lazda, kai budriai saugoma intelektinė nuosavybė taps pasiekiama tik siauram turtingesnių kultūros vartotojų ratui? N.Matulevičienės manymu, būtina išlaikyti interesų pusiausvyrą: „Reikia sudaryti realistiškas sąlygas kiekvienam norinčiajam pasinaudoti kūriniu ir kartu užtikrinti autorinį atlygį autoriui. Manau, kad tai įmanoma. Beje, tuščios laikmenos mokestis, dėl kurio iš pradžių labai piktintasi, jau pasitvirtino”.

Rūta Kanopkaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.