Skulptorius Juozas Šlivinskas miestiečiams pasiūlė kultūrinę pramogą – atvykti apžiūrėti jo jubiliejinę kūrybos parodą į Palemone įrengtas kūrybines dirbtuves
Kaunietis skulptorius Juozas Šlivinskas savo 55-erių metų jubiliejui skirtą kūrybos parodą surengė ne kurioje nors miesto galerijoje, o savo kūrybinėse dirbtuvėse Palemone. „Surengti parodą kurioje nors galerijoje dabar – ne problema: moki pinigus ir eksponuojiesi. Tačiau aš norėjau pažiūrėti, kaip savo rankomis daugelį metų statytose dirbtuvėse atrodo čia gimę kūriniai”, – teigė „Nauja erdve -55” savo parodą pavadinęs J.Šlivinskas.
Ši paroda žymi ir skulptoriaus kūrybinių dirbtuvių statybų Apnarų gatvėje pabaigtuves.
Lankė ne tik svečiai iš miesto
„Nauja erdvė -55” eksponuota ne tik 60 kvadratinių metrų ploto dirbtuvėse, kurių viena siena ir stogas – stikliniai, bet ir lauke, pievelėje. J.Šlivinsko žodžiais, „kad nebūtų miesčioniška”, skulptūros dirbtuvių kieme eksponuotos ant iš pagalių sukonstruotų pakylų. Viduje ant sienų kabo kūrinių ir projektų nuotraukos, o įvairiais metais sukurtos skulptūros išdėliotos ant plačios palangės ir antresolėje. Užlipus ant pastarosios, galima apžvelgti rodomų kūrinių visumą. Parengti ekspoziciją padėjo menotyrininkė Miglė Banytė.
Skulptorius sakė nenorėjęs surengti šios parodos kurioje nors miesto galerijų ir todėl, kad ji neturėtų komercinio atspalvio. „Nė vieno šios parodos kūrinio neketinu parduoti. Nebent – kada nors jas visas padovanoti”, – kol kas J.Šlivinskas aiškiai nesuformulavo, kam – miestui, muziejui ar kitai įstaigai ateityje norėtų padovanoti savo skulptūras.
Parodos afišoje spausdinamoje nuotraukoje matyti, kad J.Šlivinsko kūrybinės dirbtuvės apsuptos Palemono pušynų ir Kauno marių pakrantėse augančių ąžuolų. Tačiau ne Kauno centre surengta paroda buvo lankoma. Jos atidarymo dieną čia sukiojosi arti šimto svečių iš miesto. Po to visą savaitę „savo” menininko parodos ėjo žiūrėti palemoniečiai. J.Šlivinskas ypač džiaugėsi pastaraisiais. Kaimynų apsilankymų, tapusių improvizuotais vernisažais, metu kilo įvairiausių idėjų dėl ateities meno projektų.
Kauno marių regioniniame parke ketinama įrengti naujų poilsio erdvių, kurias puoštų J.Šlivinsko skulptūros. Dailininkas neslėpė parodos metu sulaukęs ir privačių užsakymų.
Turi idėjų 15 metų
„Turiu kūrybinių idėjų 15 metų į priekį, – sakė jubiliejų švenčiantis J.Šlivinskas. – O kas paskui? Paskui ketinu atidaryti dailės mokyklą, kurioje ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems būtų dėstoma dailės istorijos, teorijos ir praktikos pradmenys”.
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus skulptorių sekcijos pirmininkas J.Šlivinskas organizacinių užmojų turi seniai. Skulptorių simpoziumus jis rengia nuo 1995 metų. Parodoje „Nauja erdvė – 55” J.Šlivinskas eksponuoja jų metu savo sukurtų projektų, primenančių svarbiais miesto įvykiais tapusius dailininkų renginius, nuotraukas. Skulptūros simpoziumai Zoologijos, Botanikos soduose Kaune, Matui Menčinskui atminti, žemės meno projektas „Mano ženklai ateičiai”, kauniečių menininkų kūrybinės stovyklos Pakruojo rajone, Linkuvos parke. Pastarosios, šiemet J.Šlivinsko rengiamos antrą kartą, metu skulptorius ketina realizuoti paminklo lakūnui Feliksui Vaitkui, antrojo skrydžio per Atlantą autoriui, idėją.
Tačiau, anot J.Šlivinsko, „simpoziumo berniuku” visą laiką nebūsi. Todėl duonai kasdienei skulptorius, kaip ir kiti jo kolegos, užsidirba iš antkapinių paminklų kūrimo. J.Šlivinskas yra sukūręs antkapinius paminklus ambasadoriui Stasiui Lozoraičiui Petrašiūnų panteone (architektai Algimantas Mikėnas, Birutė ir Juozas Poniškaičiai), rašytojui Raimondui Samulevičiui, tautodailininkei Stasei Samulevičienei ir tapytojui Antanui Samuoliui (architektas Vladas Mačys) taip pat Petrašiūnuose, režisieriui Juozui Miltiniui, aktoriui ir režisieriui Vaclovui Blėdžiui Ramygalos kapinėse (architektas Algimantas Mikėnas).
Užsimojo patobulinti konkursų nuostatus
J.Šlivinskas pastebėjo, kad antkapinius paminklus kuriančių skulptorių kūrybinę paletę pastaruoju metu labai „susiaurino” metalo vagys. „Iš bronzos, vario jau nebegali nieko kurti. Lieka plienas, granitas, marmuras”, – aiškino menininkas.
Jei nenorite nuvykti į Palemoną apžiūrėti J.Šlivinsko kūrybos parodos, kurį nors savaitgalį galima surengti ekskursiją po Kauną ir apžiūrėti čia stovinčias jo sukurtas skulptūras. J.Šlivinskas – paminklo legendiniams lakūnams S.Dariui ir S.Girėnui Ąžuolyno prieigose autorius. Nudžiūvęs ąžuolyno ąžuolas J.Šlivinsko valia virto ekoobjektu „47 inkilai”. Vienybės aikštės šone, prie tarpukario ministrų kabineto, stovi iš bronzos ir granito skulptoriaus sukurtas paminklas S.Lozoraičiui. Zoologijos sode, vaikų žaidimo aikštelėje, stovi J.Šlivinsko skulptūra „Išsilaisvinimas” iš raudonai dažyto plieno, o prie jau nudžiūvusio Pažaislio ąžuolo – objektas „Metraštis”. Vienas naujausių J.Šlivinsko kūrinių – iš vientiso granito luito sukurtas paminklas vietinės rinktinės kariams – stovi ne Kaune, o Aukštuosiuose Paneriuose Vilniuje. Šį paminklą kaunietis sukūrė laimėjęs skelbtą konkursą.
Skulptorius prisipažįsta mėgstantis dalyvauti konkursuose. Tai esą stimuliuoja kūrybinę mintį. Tačiau menininkas yra pastebėjęs, kad viešųjų pirkimų būdu rengiami konkursai yra netobuli, jų vertinimo komisijos sudaromos ne pagal narių kompetenciją meno srityje, o pagal pareigas. J.Šlivinskas užsimojęs paskatinti šių konkursų nuostatų pakeitimus. Jis supranta, kad tai bus ilgas ir galbūt nevaisingas darbas. Mat pernai J.Šlivinskas Kaune sukėlė triukšmą pareikšdamas, kad aukštesnėms institucijoms apskųs miesto valdžios požiūrį į Kaune stovinčias skulptūras. Šalia daugelio jų neleistinai arti statomi automobiliai, o pačios skulptūros esą neprižiūrimos nyksta. Šiemet J.Šlivinskas liūdnai konstatavo, kad padėtis nepasikeitė.
Žilvinė Petrauskaitė