Susisiekimo ministerija aiškinasi technines aviakatastrofos priežastis, o pareigūnai ieško, kas dėl to kaltas
Kaip jau rašėme, dėl radijo magnato Huberto Grušnio žūties aplinkybių atliekami du tyrimai. Vieną jų, kurio tikslas, paties tyrėjo teigimu, – tik nustatyti techninę lėktuvo sudužimo priežastį, atlieka Susisiekimo ministerijos Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovas Kęstutis Povilonis. Antrąjį, kurio tikslas nepalyginamai sunkesnis – pabandyti atsakyti, kas dėl to kaltas, atlieka Prienų rajono policijos kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyrius.
Startavę kartu, finišuos skirtingai
Pirmąjį tyrimą ketinama baigti per mėnesį du, nors, K.Povilonio teigimu, pagal bendrą tarptautinių tyrimų praktiką tyrimas galėtų trukti iki vienų metų. Tiek laiko duodama, atsižvelgiant, kiek trunka ekspertizės bei įvairios konsultacijos.
Kiek laiko truks Prienų rajono policijos pradėtas tyrimas dėl H.Grušnio mirties aplinkybių nustatymo, jį kuruojantis Prienų rajono apylinkės prokuroras Jonas Gylys vakar nesiryžo prognozuoti. Aišku viena, kad policijos tyrimo sėkmė priklausys ir nuo aviacijos specialistų išvadų, gautų iš Susisiekimo ministerijos. Pastarajai atstovaujantis jau minėtas Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimo vadovas „Kauno dienai” teigė, kad per pustrečios paros, prabėgusios po tragedijos konstatavimo, jau atliktas eksperimentas bei apklausti trys liudytojai.
Svarbiausių liudytojų parodymai sutampa
Tiesa, pasak K.Povilonio, sekmadienį Pociūnų aerodrome atlikto eksperimento esmė buvo daugiau pažintinė. Kadangi jis pats iki tol nebuvo matęs sklandytuvo pakėlimo į orą naudojant autovilktuvą, paprašyta tai pademonstruoti, kartu modeliuojant tos šeštadienio popietės, per kurią įvyko aviakatastrofa, aplinkybes.
Anot K.Povilonio, patikslinta ne tik plieninio lyno, nukirtusio H.Grušnio lėktuvo sparną, kritimo kampas bei trajektorija, bet ir kokiame aukštyje tai įvyko. Pagal žymę, likusią ant ištempimo lyno, apsistota ties prielaida, kad šis lemtingas susidūrimas įvyko apie trisdešimties-keturiasdešimties metrų aukštyje. K.Povilonio teigimu, jam reikėjo ne visų šios tragedijos liudytojų parodymų, o tik trijų asmenų, girdėjusių radijo ryšį su H.Grušniu prieš pat nukrentant pastarojo lėktuvui. Tai buvo autovilktuvo operatorius bei sklandytuvo įgula, kurią sudarė du žmonės. Pasak K.Povilonio, visų trijų apklaustųjų parodymai sutampa: lėktuvo pilotas paprašė leidimo leistis ir buvo perspėtas, kad nusileidimo tako gale yra kliūtis, H.Grušnys teigė supratęs, kas jam sakoma.
Skandalingasis faktas patvirtintas
K.Povilonis patvirtino jau pirmojoje „Kauno dienos” publikacijoje apie šią aviakatastrofą anoniminio šaltinio iškeltą prielaidą, kad minėtas pokalbis nebuvo įrašytas.
„Pociūnų aerodrome ši negera praktika jau sena”, – tik toks buvo Susisiekimo ministerijos atstovo komentaras. Jis patvirtino ir tai, kad tokio įrašo nebuvimas be galo apsunkina tyrimą, tačiau teigė, kad dar bandys ieškoti liudytojų, galinčių kuo nors papildyti turimus tyrimo duomenis.
„Mano tyrimo tikslas – tik nustatyti lėktuvo nukritimo priežastį, – neslėpė K.Povilonis. – Žinoma, domina ir aplinkybės, kuriomis tai atsitiko, tačiau tai jau papildomi dalykai, reikalingi tam, kad būtų parengtos tam tikros rekomendacijos. Mes negalime ieškoti kaltų: mūsų ir policijos atliekamas tyrimas – griežtai atskirti. Mes nesistengiame išpešti iš liudytojų daugiau, negu jie pasako, o pareigūnai tokių galimybių turi. Be to, jie gali taikyti ir operatyvinio darbo metodus”.
Teisėsaugininkai optimizmu netrykšta
Tačiau dienraščio kalbintas policijos tyrimą kuruojantis J.Gylys taip pat neslėpė, kad kriminalinius nusikaltimus tiriantiems pareigūnams aviakatastrofa Pociūnų aerodrome gali tapti sunkiai įkan-damu riešutėliu.
Teisėsaugininkų planuose – apklausti visus nelaimės metu aerodrome buvusius žmones.
Pasak prokuroro, išvados bus daromos, tik baigus apklausas bei gavus Susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo bei visų užsakytų ekspertizių rezultatus.