Latvijos pieno perdirbėjai vėl kaltina lietuvius nesąžiningais veiksmais. Šį kartą Lietuvos pieno perdirbėjams priekaištaujama dėl siekių užvaldyti Latvijos žaliavinio pieno išteklius ir naudojimosi padėtimi, tai yra, nesutarimais tarp kaimyninės šalies pieno gamintojų ir perdirbėjų. Kalbama ir apie galimybę skųstis Europos Komisijai. Tuo tarpu lietuviai tokius latvių veiksmus vadina triukais ir mano, kad tai nebloga reklama Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms.
Latviai prakalbo apie skundus Europos Komisijai
Latvijos premjeras Aigaras Kalvytis neseniai vyriausybės posėdyje pareiškė, kad Europos Komisija turėtų imtis veiksmų prieš Lietuvos pieno perdirbėjus, vis labiau užvaldančius Latvijos rinką. Latvijos konkurencijos taryba dar kartą ėmė tirti, ar lietuviai neužima šioje rinkoje dominuojančios padėties, – skelbia įvairios naujienų tarnybos.
Latvijos premjeras nuogąstauja, kad Latvijoje paskutiniu metu atsiradus daug pieno kombinatų, investavusių didžiulius pinigus, žaliavos trūkumas labai kenkia. Jie priversti pirkti brangesnį pieną iš estų ūkininkų. Jis taip pat tvirtino, kad pieno kokybė Estijoje bei Lietuvoje yra prastesnė nei Latvijoje. Akcentuota, kad lietuviai už pieną latvių ūkininkams moka daugiau nei vietos perdirbėjai.
Reklama įmonėms
Viena įmonių, iš Latvijos importuojančių pieną, yra AB „Rokiškio sūris”. Pasak įmonės gamybos direktoriaus Daliaus Trumpos, bendrovė paprastai kaimyninėje šalyje nuperka iki 10 procentų viso jai reikalingo pieno. Kadangi Rokiškis yra netoli sienos su Latvija, yra pigiau įsivežti pieno iš ten, nei pirkti Suvalkijoje ar Žemaitijoje.
„Pieną Latvijoje perkame konkurencinėmis sąlygomis pagal visas ES taisykles, todėl nematau pagrindo, kodėl galėtume būti apskųsti Europos Komisijai”, – sakė D.Trumpa.
Jo tvirtinimu, Lietuvai, kaip ir Latvijai, tapus ES nare, dirbama bendroje rinkoje. Tai reiškia, kad tiek latviai gali pirkti pieną Lietuvoje, tiek lietuviai gali tai daryti Latvijoje ar kitoje kurioje nors ES narėje.
Kol kas įmonė nėra gavusi oficialių užklausimų dėl situacijos iš Latvijos konkurencijos tarybos. Taip pat, D.Trumpos manymu, nebus kreiptasi ir į EK, nes tai nieko neduotų – bendrojoje rinkoje galima prekiauti be apribojimų visoje ES.
AB „Rokiškio sūris” gamybos direktoriaus įsitikinimu, tokie latvių politikų pareiškimai jokių blogų pasekmių Lietuvos pieno perdirbėjams nesukelia. Atvirkščiai, tai tampa gera reklama Lietuvos įmonėms.
D.Trumpa teigė, kad net ir Latvijos spauda tokius savo politikų pareiškimus palydi pašaipiomis antraštėmis.
Įgavo ūkininkų pasitikėjimą
Ši lietuvių bendrovė pieną Latvijoje perka iš stambių ūkininkų arba iš smulkių, kurie didelį pieno kiekį pristato į vieną vietą – po supirkimo punktus bendrovės automobiliai nevažinėja.
„Mes Latvijos pieno gamintojui mokame ne daugiau nei Lietuvos ūkininkui, kartais sumokame net mažiau nei vietiniai Latvijos pieno perdirbėjai. Problema yra ne kainoje, o dėl atsiskaitymo”, – aiškino D.Trumpa.
Jis tvirtino, kad Lietuvos įmonės jau seniai žino: nori be problemų dirbti su ūkininkais – turi laiku atsiskaityti. Todėl jau dveji treji metai atsiskaitymai nevėluoja. Dėl šios priežasties lietuviai Latvijoje yra užsitarnavę patikimų pirkėjų įvaizdį. Tuo tarpu kaimyninės šalies pieno perdirbėjai, D.Trumpos teigimu, su ūkininkais atsiskaityti vėluoja. Tad ūkininkai renkasi, kas jiems geriau.
Jo žiniomis, šiuo metu nė viena užsienio pieno perdirbimo bendrovė Lietuvoje bent jau didesniais kiekiais pieno nesuperka.
„Tai įrodo, kad Lietuvos pienininkai moka konkurencingas kainas palyginti su kitais”, – sakė D.Trumpa.
Lietuviai – stiprūs konkurentai
Lietuvos žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio teigimu, šiuo metu susidariusi situacija nėra dramatiška, tik kiekviename kieme ji kitaip atrodo.
„Kai Lietuva ir kitos naujos narės stojo į ES, buvo sąlyga – bendra rinka. Tad tiek latviai gali pirkti pieną Lietuvoje, tiek lietuviai tai gali daryti Latvijoje”, – sakė jis.
R.Krasuckis įsitikinęs, kad tokie latvių politikų pareiškimai yra daugiau propagandiniai.
„Kaip Bendrosios rinkos organizavimo departamento vadovas galiu pasakyti, kad bendroji rinka veikia, ir nėra jokių realių prielaidų tokiems latvių kaltinimams. Nematau priežasčių, dėl ko jie galėtų mus apskųsti”, – sakė jis.
R.Krasuckio įsitikinimu, latviai patys tai puikiai supranta. Kita vertus, Latvijos įmonės skundžiasi valdžiai. Jie turi kažkaip į skundus reaguoti, išreikšti susirūpinimą.
Lietuva bent kol kas nežada reaguoti į tokius latvių politikų pareiškimus, nes tai daugiau triukai.
„Jei būtų daromi kažkokie realūs veiksmai, pavyzdžiui, uždarytų sieną, tada reaguotume. Tačiau jie patys supranta, kad to negali padaryti”, – sakė jis.
Be to, tokia latvių reakcija rodo, kad Lietuvos pieno perdirbėjai yra stiprūs konkurentai.