Vasaros laikas gali dingti

Šį savaitgalį laikrodžių rodykles pasukę viena valanda atgal, žiemos laiku gyvensime penkis mėnesius, o ateityje – ir ištisus metus.

Iki šių metų pabaigos Europos Sąjungos (ES) šalys narės, tarp jų ir Lietuva, turi pateikti motyvuotas išvadas, ar jas tenkina prieš penkerius metus patvirtintas laiko tvarkaraštis.

Sprendimas – migloje

Ar mūsų šalis gali „įstrigti” žiemos laike, paaiškės iki 2007-ųjų pabaigos, kai visos ES narės pateiks Europos Komisijai (EK) savo poziciją, kokį poveikį įvairioms ūkio šakoms (pavyzdžiui, transporto sektoriui, pramonei ar turizmui) daro 2001-aisiais ES teritorijoje įsigaliojusi direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

Kitų metų pavasarį, Komisija, išanalizavusi gautą informaciją, su atitinkamais pasiūlymais per pusmetį kreipsis į Europos Parlamentą.

Kokia bus Lietuvos pozicija, kol kas neaišku. Valstybinės metrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas Osvaldas Staugaitis „Vakarų ekspresui” sakė gavęs EK raginimą pateikti savo poziciją.

„Spalio 13-ąją penkiolikai žinybų, tarp jų – ministerijoms, išsiuntėme raštus ragindami juos pateikti argumentuotą poziciją dėl vasaros ir žiemos laiko kaitos Lietuvos teritorijoje. Kol kas nė vieno atsakymo negavome. Gal ir negausime. Ką tada darysime? Pranešime EK, kad Lietuva šiuo klausimu nuomonės neturi”, – ironizavo O. Staugaitis.

Tuo metu mūsų kaimynai latviai jau sukruto – praėjusią savaitę Latvijos ekonomikos ministerija šiuo klausimu inicijavo visuotinę piliečių apklausą. Kaimyninės šalies valdžia laikosi nuostatos, jog iki šiol galiojęs šokinėjimas iš vasaros į žiemos laiką ir atgal yra labiau žalinga, o ne naudinga.

O. Staugaitis tokiu būdu Latvijoje sukauptas žmonių nuomones vadina nepakankamai įtikinamomis: „Vargu, ar Europos Sąjungai rūpi, kad vieno piliečio vaikas neišsimiega, o kitam apskritai blogai miegasi dėl to rodyklių sukinėjimo…”

Menkavertis taupymas

Pirmąkart vasaros laikas 1908 metais buvo įvestas Didžiojoje Britanijoje, kai britai tokiu būdu nusprendė taupyti energetinius resursus. 1916 m. jų pavyzdžiu pasekė ir Vokietija bei Austrija-Vengrija, I pasaulinio karo metais ieškojusios bet kokios galimybės energijos taupymui. Po dvejų metų vasaros laiką įsivedė ir Jungtinės Amerikos Valstijos, nors šią tvarką ne vieną kartą koregavo.

ES pirmasis dokumentas, reglamentavęs vasaros laiko įvedimą, patvirtintas dar 1980-aisiais. Iki šiol laiko klausimui spręsti buvo skirtos net aštuonios direktyvos.

Pagal 2001 m. įsigaliojusią direktyvą, vasaros laikas įvestas neribotam terminui, tačiau EK informavus Tarybą ir Parlamentą dėl priimto dokumento poveikio kiekvienai šaliai narei, esama tvarka vis dėlto gali būti koreguojama.

Tuo metu specialistai iki šiol nesutaria, kas svarbiau: minimali vasaros laiko įvedimo nauda energijos taupymui (vidutiniškai ekonominis efektas vertinamas 3-8 proc.), ar žala, daroma žmonių sveikatai.

Iš juostos į juostą

Priminsime, kad Lietuvoje tvarka dėl vasaros ir žiemos laiko įsigaliojo 2002 metais, atsižvelgus į ES direktyvą: nuo tada kasmet paskutinį spalio sekmadienį, trečią valandą nakties, įsivedame žiemos, o paskutinį kovo sekmadienį – vasaros laiką.

Iki tol Lietuva buvo priskiriama antrajai laiko juostai ir jos ritmu gyvenome nuo 1991-ųjų. Tačiau po didžiosios 1998-ųjų laiko reformos, pavadintos „Andrikienės laiku”, ir inicijuotos tuometinės Europos reikalų ministerijos, Lietuva buvo priskirta pirmajai laiko juostai.

Būtent tada valstybinių įstaigų darbuotojai pirmadieniais-ketvirtadieniais pradėjo dirbti ne nuo 9 val. iki 18 val., o viena valanda paankstino ir darbo pradžią, ir pabaigą. Pasikeitė ir pietų laikas: poilsiui skirtas laikas prasidėjo ne nuo 13 valandos, o vidudienį.

Geografiškai didžioji Lietuvos dalis (apie 4/5 šalies teritorijos) yra antrojoje, arba Rytų Europos, laiko juostoje. Į pirmąją laiko juostą (Vidurio Europos) patenka tik vakarinė Lietuvos dalis. Riba tarp pirmos ir antros juostų eina iš pietų į šiaurę tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau – tarp Kuršėnų ir Telšių.