Uostamiesčio valdžia tik dabar susizgribo, jog iki šiol nėra nusprendusi, kaip Klaipėdoje bus įprasmintas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis 2009-aisiais.
Šiandien Klaipėdos miesto taryba svarstys pirmąją ir kol kas vienintelę klaipėdiečių iniciatyvą savo lėšomis įamžinti šią datą, nors milijonai litų iš valstybės biudžeto įvairiems projektams skirstomi jau nuo 2003 metų.
Bet ir šis politikams teikiamas siūlymas – tokia proga mieste statyti dar vieną paminklą – jau sulaukė prieštaringos reakcijos.
Paminklas ar arena?
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija ir jos koordinacinė taryba yra parengusi Lietuvos tūkstantmečio programą, apimančią mokslinių tyrimų ir leidybos, kultūros paveldo, architektūros, nacionalinius ir tarptautinius kultūros, meno bei visuomeninius projektus, tarp jų – tokius fundamentalius, kaip Valdovų rūmų atstatymas, kaliaus Mindaugo tiltas Vilniuje ir kt.
Prieš savaitę Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje ir uostamiesčio meras pasiteiravo visuomenės, kaip reikėtų paminėti Lietuvos tūkstantmetį Klaipėdoje.
Mero siūlomi paminėjimo variantai: pastatyti paminklą; surengti įspūdingą Jūros šventę; pastatyti universalią areną; įrengti aikštę aktyviam poilsiui; nereikėtų minėti.
Vakar į mero klausimą buvo atsakę 205 klaipėdiečiai. Beveik pusė jų (93) pasisakė už paminklo statybą, 46 pageidauja universalios arenos, 36 – aikštės aktyviam poilsiui. 25 internautai mano, jog Lietuvos tūkstantmečio paminėjimas vertas įspūdingos Jūros šventės, 5 žmonės iš viso nenori minėti šios datos.
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos (LTMD) direktorius Gediminas Ilgūnas uostamiesčio mero siūlymus pavadino gražiais ir pridūrė, jog tarp jų pasigenda intelektualinių projektų: pavyzdžiui, Klaipėdos enciklopedijos, Klaipėdos krašto (miesto) istorijos leidyba ar panašiai.
„Atviras klausimas, kieno lėšomis šie projektai numatomi įgyvendinti. Jeigu Klaipėdos miesto – puiku, reikia linkėti sėkmės. Jeigu valstybės lėšomis – projektus turi svarstyti Lietuvos tūkstantmečio valstybinė komisija, Vyriausybė”, – pridūrė pokalbininkas ir priminė Valstybinės komisijos pirmininko prezidento Valdo Adamkaus kvietimą Lietuvos tūkstantmetį paminėti ne tik sostinėje ar didžiausiuose miestuose, bet ir savivaldybėse, seniūnijose iš savo resursų, kadangi tai esantis kiekvieno kolektyvo, kiekvieno žmogaus, piliečio reikalas.
Kuolą kals savo lėšomis
Įamžinti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį uostamiestyje pasiūlė Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondas. Jo iniciatyva uostamiestyje jau stovi paminklas „Arka”. Lietuvos vardo tūkstantmečiui įprasminti fondo nariai pasiūlė iš miestelėnų surinktomis lėšomis pastatyti dar vieną paminklą.
Šią idėją apsvarsčiusiai Klaipėdos įvaizdžio formavimo grupei bei Žymių žmonių atminimo įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai ji sukėlė abejonių.
Posėdžių dalyviai išsakė nuomones, esą įprasminti tokią datą gali nebūtinai monumentalus meninis objektas, bet ir miesto infrastruktūros objektas, pavyzdžiui, pėsčiųjų tiltas. Nuspręsta skelbti viešą kūrybinį idėjų konkursą, kaip Klaipėdoje įamžinti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.
Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo pirmininkas Valentinas Greičiūnas sako, jog iniciatyvinei grupei esą visiškai nesvarbu, kokia forma bus nuspręsta įprasminti visai Lietuvai svarbią datą Klaipėdoje.
„Nežinau, kas sudarė ir tvirtino valstybinę Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo programą, bet Klaipėdos miestas ten nepaminėtas jokiomis priemonėmis. Manau, kad mes turime įkalti dar vieną kuolą, jog Klaipėda – taip pat Lietuvos dalis. Jei šią iniciatyvą Savivaldybė ar Vyriausybė parems finansiškai, – ačiū. Jei ne – manau, kad miestelėnai pademonstruos savo pilietiškumą”, – viliasi V. Greičiūnas.
Nebuvo idėjų
Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyresnysis specialistas Vidas Pakalniškis negalėjo tiksliai atsakyti, kodėl tik dabar prabilta apie Lietuvos tūkstantmečio paminėjimą Klaipėdoje.
„Buvo diskusija, kaip reikėtų paminėti šią datą uostamiestyje, tačiau su konkrečiais pasiūlymais šiai datai įamžinti nesikreipė nė viena visuomeninė ar biudžetinė organizacija, ir Audronės Žigaitytės-Nekrošienės su naujo operos teatro statybos idėja Klaipėdoje dar nebuvo. Beje, neatsimenu, kad būtume gavę iš Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos pranešimų apie konkursus, tad nežinau, ar jie jau pasibaigę, ar dar galima juose dalyvauti”, – sakė V. Pakalniškis.
Mokslininkai aplenkė valdininkus
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorius G. Ilgūnas sakė, patikino, jog ir klaipėdiečiai dalyvauja Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjime.
Direkcijos skelbiamuose mokslo tyrimų ir leidybos bei Lietuvos istorijos ir kultūros problemoms skirtų mokslinių konferencijų paramos konkursuose sėkmingai dalyvavo ir dalyvauja Klaipėdos universitetas (KU).
Šiais metais KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas gavo 14 000 litų programai „Ginklai, ginkluotė ir žmogus” bei 7000 litų programai „Užmaršties dulkes nubraukus. Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo Adomo Brako 120-ąsias gimimo metines minint”.
Šviečiamojo kultūros paveldo projektų konkursui paraišką šiemet pateikė ir Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka.
G. Ilgūno duomenimis, Klaipėdos meras R. Taraškevičius 2004 metų balandžio pradžioje oficialiu raštu pasiūlė programų temas tūkstantmečio minėjimui Klaipėdoje, tačiau konkrečių projektų nepateikė.
Milijonai – rūmams ir dvarams
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programa, finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pasak G. Ilgūno, patvirtinta dar 2003 metais, patikslinta 2005-aisiais.
„Išnagrinėjus visuomenės siūlymus, juos apsvarsčius valstybinėje komisijoje, atrinkta tai, kas, visuomenės atstovų nuomone, buvo svarbiausia. Norint tūkstantmečio paminėjimui ką nors daryti Klaipėdoje ar, tarkim, Biržuose, reikėjo ko nors atsisakyti sostinėje”, – sakė direktorius.
Pagal numatomų lėšų dydį, svarbiausias Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo projektas yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas. Šiam projektui iš viso numatoma skirti 94 milijonus litų.
Dar beveik 18 milijonų litų ketinama skirti Nacionalinės XX a. dailės galerijos rekonstrukcijai ir išplėtimui, 9 milijonus litų – Lietuvos liaudies buities muziejaus kompleksui užbaigti, po 5 milijonus – Kernavės komplekso regeneracijai, nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rekonstrukcijai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus rekonstrukcijai ir kt.
Išskirtinės svarbos projektas Lietuvos tūkstantmečio programoje – ir regioninių kultūros centrų steigimas Plungės, Šilutės, Rokiškio ir Paežerių dvaruose.
Plungės rajono savivaldybės projektui „Oginskių dvaro ansamblio – Žemaitijos regiono kultūros centro pastatų rekonstrukcija” numatoma skirti beveik 22 milijonus litų. 19,5 milijonų litų – Šilutės rajono savivaldybės projektui „Šojaus dvaro – Mažosios Lietuvos regiono kultūros centro pastatų rekonstrukcija” ir kt.
Klaipėdos projektų, išskyrus minėtus universiteto ir bibliotekos, šiuose sąrašuose daugiau nėra.