Vaikai, dingę tarp statistikos eilučių

Remiantis oficialiais duomenimis, mokyklos nelankančiųjų yra nedaug, tačiau švietimo sistemos darbuotojai įsitikinę, kad realybė – kitokia, o didžiausia blogybė slypi dar giliau

Kiekvieną rudenį pedagogai suskaičiuoja prarastus mokinius: kažkas tiesiog nustoja eiti į mokyklą, kiti, nesutvarkę būtinų formalumų, su tėvais išvažiuoja gyventi į užsienį. Kiek išties yra tokių iš švietimo darbuotojų akiračio prapuolusių vaikų, nežinoma. Net kelios žinybos, kiekviena pagal savo metodiką, mėgina tai išsiaiškinti, tačiau nė viena negarantuos tų skaičių tikrumo. Mokytojų manymu, ne tai didžiausia bėda: blogiausia yra tuomet, kai vaikas formaliai lanko mokyklą, tačiau praleidžia daug pamokų ir nežinia ką tuo laiku veikia.

Pasitikrinti nėra kur

Kauno švietimo ir ugdymo skyrius, kaip ir visi kiti tokie skyriai, skaičiuoja tik tuos mokyklos nebelankančius mokinius, kuriems dar nesukako šešiolika. Tokių Kaune yra apie keturias dešimtis, tikslesnis skaičius paaiškės spalio pabaigoje. Pasikeitus keliems įstatymams, dalis vaikų prasprūsta tarp statistikos eilučių. Pavyzdžiui, visi tie, kuriems rugpjūtį sukako šešiolika, taip pat tie, kurių gyvenamoji vieta nedeklaruota arba neseniai sugrįžo iš užsienio, lieka nesuskaičiuoti.

„Pernai mokyklos nelankančių paauglių Kaune buvo 37. Pagal įstatymą eiti į mokyklą privalo tik tie, kuriems dar nėra 16 ir jie nebaigę pagrindinės mokyklos kurso. Kol kas neturime tokios duomenų bazės, pagal kurią galėtume atsekti kiekvieną vaiką. Naudotis gyventojų registro duomenimis mes neturime teisės. Kitais metais padėtis bus geresnė, nes duomenų bazę jau turėsime. Dabar skaičiuojame tuos, apie kuriuos ką nors žino mokyklos, Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Suprantame, kad realybė yra kitokia, nei mūsų turimi skaičiai. Visus mokyklų nelankančius vaikus galima būtų pastebėti tuomet, jei visuomenė nebūtų abejinga. Dabar apie vaikus, kurie pamokų metu vaikštinėja po parduotuves, leidžia laiką kompiuterinėse ar kiemuose, žmonės informuoja tik tuomet, kai tie vaikai kaip nors pažeidžia jų interesus“, – sako Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Leonardas Lukoševičius.

„Kauno rajone sveikų mokyklos nelankančių vaikų yra 4. Du iš jų – laiku į mokyklą neišleisti pirmokai, nes tėvai mano, kad jie šiemet nėra tam pasirengę, nors septyneri vienam sukanka lapkritį, kitam – gruodį. Kiti du vaikai antramečiauja ir nenori sugrįžti į mokyklą, nes gruodį jiems sukaks 16 metų. Vienas neįgalus vaikas kelerius metus buvo mokomas namuose, tačiau dabar tėvai nutarė jo nebekankinti. Kiek vaikų nelanko mokyklos, nes gyvena Lapių sąvartyne ar soduose, o jų tėvai to nedeklaravo, mes nežinome. Dar 1997 metais patvirtinta tvarka seniai nebegalioja, o nauja nesukurta. Renkame duomenis, kaip tik išmanome, mokyklos taip pat suinteresuotos kiekvienu vaiku ir jam tenkančiu pinigų krepšeliu. Visi ieškome, tik nežinia, ar visus randame, pagal gyventojų registrą patikrinti galimybių neturime“, – sako Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Ugdymo poskyrio vyriausioji specialistė Jūratė Chudinskienė.

Vietoje pamokų – į darbą

Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Jonė Žagelienė bei direktoriaus pavaduotojos Izolda Zakarevičienė ir Gražina Armonienė palinksta ties blogiausiai mokyklą lankančiųjų moksleivių sąrašu. Jame – 19 įvairių klasių mokinių, per rugsėjį be pateisinamos priežasties praleidusių daugiau nei po 20 pamokų. Rekordininkas – šeštokas, praleidęs 66 pamokas. Keli aštuntokai praleido 41-44 pamokas, devintokės – po 40-50 pamokų, yra ir keli panašiai pamokas praleidinėjantys vienuoliktokai.

Ties kiekviena pavarde yra nurodytas pokalbio apie tokio elgesio priežastis laikas. Ar tokie pašnekesiai padeda, bus aišku vėliau. Keli vaikai iš šio sąrašo yra mokyklos naujokai, kitų tėvai nelinkę bendradarbiauti su mokytojais, o keli vaikinukai neateina į mokyklą, nes tuo metu eina į darbą.

„Mano klasėje tokių vaikų yra du. Padirbėjo per vasarą, pajuto, kad smagu turėti pinigų, gal ir šeimai tai paspirtis. Jie nori dirbti toliau, bet nori ir mokytis, baigti šią mokyklą su savo bendraklasiais. Pagal taisykles reikėtų reikalauti, kad jie mestų darbą arba eitų mokytis į jaunimo mokyklą“, – sako vienuoliktokų klasės auklėtoja Loreta Kryževičienė.

Kontroliuoti sudėtinga

L.Kryževičienė atrado veiksmingą kontrolės būdą: kasdien bėga patikrinti, ar jos auklėtiniai yra pamokose. Tik padaryti tai yra nelengva, nes pagal dabartinę mokymosi sistemą tos pačios klasės vaikai 3-4 grupėmis mokosi skirtingų dalykų.

„Atėjus reikia perskaičiuoti, kiek maniškių sėdi kabinete, juk toje pamokoje yra ir kitų klasių mokiniai. Turiu atskirus žurnalus kiekvienam dalykui, greitai susižymiu ir lekiu į kitą kabinetą. Tačiau kiek kartų per dieną aš galiu ir turiu tai daryti, juk ir pati vedu geografijos pamokas?“ – klausia L.Kryževičienė.

„Nuo 8 iki 14 valandos, kai vaikai turi būti mokykloje, mes už juos atsakome. Jei jų nėra pamokose, kur jie yra ir ką veikia? Yra buvę, kai jau iš mūsų mokyklos į kitą išėjęs moksleivis kompiuterinėje pralošė 12 tūkstančių iš tėvo paimtų litų. Tokiais atvejais tėvai nustoja dangstyti be priežasties pamokas praleidžiančius vaikus, tačiau iki tol nelinkę praleidinėjimo labai sureikšminti“, – sako socialinė pedagogė J.Žagelienė.

„Su artimiausiu kompiuterių žaidimų salonu mes glaudžiai bendradarbiaudavome, prašydavome savininko neįleisti moksleivių, kol vyksta pamokos. Būdavo, kad jis paskambindavo į mokyklą pasiklausti, at tikrai tam vaikui yra „langas“ tarp pamokų, kaip jis sako. Tačiau mūsų vaikai gali nueiti ir kitur. Jei nesustabdom vaiko iškart, kai jis pradeda praleidinėti pamokas, dažniausiai jį prarandame, nes po to prasideda ir kitos problemos“, – sako „Žiburio“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja G.Armonienė.

„Langai“ panaudojami poilsiui

„Aš mėnesį sudarinėju individualius pamokų tvarkaraščius. Juos turi kiekvienas vyresniųjų klasių moksleivis. Suprantu, kad „langai“ tarp pamokų yra blogai vaikams ir jų auklėtojams, juk tada ir pagundų daugiau. Stengiamės, kad tuo metu, kai daugiau „langų“, vyktų papildomi, moduliniai, užsienio kalbų ar matematikos užsiėmimai. Taip lengviau pasirengti egzaminams, tėvams nereikia samdyti korepetitorių, bet vaikai, pastebėjau, mieliau tuos „langus“ išnaudoja laisvalaikiui“, – sako kita direktoriaus pavaduotoja Izolda Zakarauskienė.

Drauge su vienuoliktokais, pasirinkusiais realinį profilį, Egidijumi Navardausku, Laura Bieliauskaite, Sandra Atkočiūnaite ir Diana Varnelyte vartome jų pamokų tvarkaraščius. „Langų“ juose labai nedaug, kelias dienas į mokyklą reikia ateiti kiek vėliau, į trečią pamoką. Jei pasitaikytų „langas“, nė vienas jų nesutriktų, eitų namo pavalgyti arba pasikeisti knygų, paliktų ten jau nebereikalingas. Vaikų teigimu, sunkiausia buvo pasirinkti, ką ir kokiu kursu mokytis. Laimėjo tie, kurie geriau žinojo, ko sieks ateityje.

Dvyliktokų pamokų tvarkaraštyje „langų“ daugiau, bet ir čia jų mažiau tiems, kurie pasirinko daugiau A kurso pamokų. Kitais mokslo metais moksleiviams nebeteks griežtai pasirinkti mokymosi profilio, daugelį pamokų bus galima rinktis dar individualiau. Tai reiškia, kad septyniolikmečiai turės dar daugiau sunkiai pedagogų kontroliuojamo laiko.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.