Skirtingose barikadų pusėse

Pasaulyje apgailestaujama, kad vengrai nepajėgė kartu paminėti istorinės datos

Apgailestavimas, apmaudas – šiuos žodžius dabar nuolat kartoja tarptautinė žiniasklaida, informuodama apie pastaruosius dramatiškus įvykius Vengrijoje, paminėjusioje sukilimo prieš komunistinį režimą 50-ąsias metines.

Užuot vieningai pažymėjusi didvyrišką istorinę datą, tauta susiskaldė taip, kad neišvengė kraujo praliejimo. Pirmadienį ir naktį į antradienį per neregėtas riaušes buvo sužeista daugiau kaip šimtas žmonių, kai kurie iš jų – labai sunkiai.

Vienybės neliko

„Žodis „Vienybė“ visai dingo iš vengrų leksikono. Apmaudu, kad netgi 1956 metų sukilimo metinių jie nepajėgė paminėti kartu. Tai gali atrodyti tikrai labai keista – žiauriai nuslopintame sukilime toje pačioje barikadų grupėje tada kovėsi skirtingų socialinių grupių atstovai. Bet, pažvelgus į politinę dabartį, aštria konfrontacija, tiesiog priešiškumu tarp įvairių pažiūrų žmonių, stebėtis netenka“, – su apgailestavimu konstatuoja Vokietijos laikraštis „Frankfurter Rundschau“.

Vengrija ilgai rengėsi paminėti sukilimo metines, į iškilmes pakvietė daugelio valstybių vadovus, kai kuriuos monarchus. Pakviestieji pasijuto nejaukiai – viešnagė prasta, kai šeimininkai, užuot rūpinęsi, kad aukštieji svečiai išsivežtų kuo geresnius įspūdžius, sukelia tikras kautynes gatvėse, nevengiant netgi sovietinio tanko panaudojimo.

Pavasarį visos Vengrijos partijos sutarė, kad būsimųjų iškilmių negalima panaudoti savanaudiškais tikslais. Tačiau po to, kai prieš mėnesį buvo paskelbti įrašai, iš kurių tauta suprato, kad premjeras Ferencas Diurčanis prieš rinkimus tautiečius begėdiškai mulkino, viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Rugsėjo demonstracijos

Paskelbus skandalingus įrašus, kurių premjeras nepajėgė paneigti, rugsėjį į Budapešto gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, reikalavusių F.Diurčanio atsistatydinimo. Valdžiai vargais negalais pavyko riaušes nuslopinti.

Minint sukilimo 50-ąsias metines, Vengriją vėl užvaldė aistros. „Dešinieji demonstrantai protestuoja prieš F.Diurčanį, kurį laiko atstovu komunistinio režimo, 1956 metais išvien su sovietų kariuomene žiauriai nuslopinusio sukilimą“, – tvirtina „Frankfurter Rundschau“.

Vengrai neturėjo vieningos nuomonės netgi dėl memorialo, skirto žuvusiems sukilėliams. Vieną paminklą pastatė socialistų dominuojama vyriausybė, kitą – dešinioji opozicija, kaltinanti F.Diurčanį, kad jis su vienminčiais išdavė 1956-ųjų revoliucijos idėjas.

„Ginčas, kaip reikėtų vertinti 1956-ųjų įvykius, tapo dar vienu etapu kovoje dėl istorijos, kuri giliai suskaldė Vengriją. Dar neįvertintos kitos dvi datos: 1989 metai, kai žlugo komunistinis režimas, ir 1945-ieji, kai griuvo naciams ištikima vyriausybė.

Dešinieji ir kairieji skirtingai traktuoja šiuos įvykius, nes kiekviena stovykla juose vaidino skirtingus vaidmenis. Ir kiekviena stovykla priekaištauja oponentams, kad jie nekritiškai vertina savo praeitį“, – rašo „Frankfurter Rundschau“ ir priduria: „Atsižvelgiant į šį kontekstą, suartėjimo artimiausiu metu tikėtis neverta – nei tarp priešiškų stovyklų, nei tarp istorijos traktuočių“.

Laikraštis mano, kad ateityje tereikės menkiausio preteksto, kad gatvėse užvirtų riaušės. Dabar jas inicijuoja dešinieji. Jų vietas netrukus gali užimti kairieji.

Mastai didesni

Pastarųjų riaušių mastai buvo didesni negu tų, kurios vyko rugsėjį. Policija pirmadienį ir naktį į antradienį demonstrantus vaikė guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Suimta maždaug 100 žmonių, kurie dalyvavo statant barikadas ir puolant policijos pajėgas.

Policijos atstovas valstybinei naujienų agentūrai MTI sakė, kad per riaušes buvo sužeista 20 policininkų. Demonstrantų sužeista daug daugiau – beveik 130, keli iš jų – labai sunkiai.

Daugelis riaušininkų buvo kraštutinių dešiniųjų atstovai, jie mojavo baltos ir raudonos spalvų vėliavomis, kurias Antrojo pasaulinio karo metais naudojo Vengrijos pronacistinė vyriausybė.

Premjeras dirbs toliau

„Naktį į antradienį gatvėse protestuojančių žmonių sumažėjo iki maždaug tūkstančio, ir atrodo, kad premjeras F.Diurčanis išgyveno ir šį, jau ne pirmąjį, iššūkį jo valdžiai“, – teigė britų BBC.

Socialistų frakcijos parlamente lyderė Ildiko Lendvai britų televizijai sakė, kad partija vis tiek remia premjerą ir kad F.Diurčanio pakeitimas pakirstų investuotojų pasitikėjimą ir pačią demokratiją.

Socialistų koalicijos partnerė, liberali Laisvųjų demokratų partija, taip pat pažadėjo remti vyriausybę. Pagrindinės centro dešiniųjų opozicinės partijos „Fidesz“ lyderis Viktoras Orbanas dar kartą pavadino F.Diurčanį ir jo socialistus „neteisėta“ vyriausybe ir paragino surengti referendumą dėl mokesčių didinimo ir gerovės mažinimo.

Tačiau užsienio investuotojai, turintys Vengrijos obligacijų už milijardus JAV dolerių, laiko F.Diurčanį vieninteliu žmogumi, galinčiu sumažinti biudžeto deficitą ir taip pažaboti ekonominį nestabilumą bei padėti siekti euro įvedimo.

Todėl premjeras ketina dirbti toliau. „Prieš keturias su puse savaitės maniau, kad Diurčanis jau nepajėgs išsilaikyti, bet dabar nėra jokių požymių, kad jis jaučia kokį nors vidinį moralinį spaudimą trauktis“, – agentūros „Reuters“ korespondentui sakė centro dešiniųjų politikos instituto „Szazadveg“ politologas Andrasas Giro Sasas.

„Dabar skeptiškai vertinu galimybę, kad tai nutiks artimiausioje ateityje“, – sakė jis.

Laimėjo balsavimą parlamente

F.Diurčanis, nepaisant opozicijos kritikos ir rugsėjo riaušių, rugsėjį laimėjo parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo jo planais žymiai sumažinti biudžeto deficitą, kuris yra didžiausias Europos Sąjungoje pagal ekonomikos apimtį.

Socialistai ir jų sąjungininkai – laisvieji demokratai – drauge turi 210 iš 386 vietų parlamente ir nėra jokių galimybių nušalinti juos be „maišto“ Socialistų partijoje.

Užsienio investuotojai mano, kad F.Diurčanis vienintelis gali sumažinti biudžeto deficitą, nuo 10,1 proc. bendrojo vidaus produkto iki 3,2 proc. 2009 metais.

„Nemanau, kad premjeras atsistatydins ir nemanau, kad jo atsistatydinimas išspręstų dabartinę politinę krizę“, – „Reuters“ korespondentui sakė centristų analitinių tyrimų instituto „Politinis kapitalas“ direktorius Kristianas Sabadošas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.