Neigiami stereotipai blogina moterų pasiekimus matematikoje

Moterys, kurioms buvo pasakyta, kad moteriškos giminės matematinių pasiekimų nebuvimo priežastis yra genetinės prigimties, matematikos testus sprendžia kur kas prasčiau nei tos moterys, kurioms pasakyta, kad rezultatų trūkumo priežastis yra socialinės prigimties. Ši nauja informacija gali būti svarbi ne tik tam, kaip mokyklose mokoma įvairių dalykų, bet ir gali paskatinti viešą diskusiją apie genetikos įtaką elgsenai.
Taip pat tai gali paaiškinti dėl ko moterų universitetiniuose gamtos mokslų ir matematikos fakultetuose būna mažiau.
„Tyrimas parodė, kad pakanka vien išgirsti tokią idėją, ir tai jau neigiamai paveikia moterų produktyvumą, o taip pat sutvirtina stereotipą”, – sakė Britų Kolumbijos universiteto (Kanada), mokslininkas Stevenas Heine.
Nepriklausomai nuo to, ar tai tiesa, ar ne, matematikos fakultetuose egzistuoja stereotipas apie įgimtus lyčių skirtumus, o tai gali tapti rimtų pasekmių priežastimi, sutinka Australijos nacionalinio universiteto Matematikos mokslų instituto mokslininkas Peteris Hallas, vadovaujantis Australijos matematikų bendrijai.
Visuomenės informavimo priemonės, o kartais ir mokslininkai pernelyg supaprastina genų įtaką mūsų elgesiui, teigia mokslininkas. Gali būti, kad tai prisideda prie šio deterministinio požiūrio.
Kalbant apie moterų trūkumą universitetų matematikos fakultetuose, tikriausiai reikia paminėti, kad viena iš šios nelygybės priežasčių yra labiau ne gebėjimų, o pomėgių skirtumas tarp lyčių, mano P.Hallas. Moterys apskritai yra labiau linkusios ne į bendrąją, o į taikomąją matematiką, o universitetams skiriant vis daugiau darbo vietų taikomosios matematikos specialistams, turėtų didėti ir šias vietas užimančių moterų kiekis.