Beveik po 20 metų pertraukos Kaune baigiamas statyti pirmasis ir paskutinis upinis vilkikas
Iki lapkričio vidurio į Nemuną bus nuleistas pirmasis nuo 1989-ųjų Kaune pastatytas laivas. Valstybės įmonė – Vidaus vandenų kelių direkcija – upinį vilkiką, aptarnausiantį žemkases, sumontavo savo jėgomis, bet ateityje to daryti daugiau neketina.
Kitais metais įmonė planuoja dar dviejų laivų statybą, bet tai darys tarptautinį konkursą laimėsiantis rangovas. Be kita ko, aplinkos ministro prašoma įteisinti laivybą Nemuno deltoje.
Nepertraukiamai dirbs penkias paras
Upinio vilkiko statyba direkcijos techninės priežiūros bazėje Raudondvario plente pradėta šiemet. Laivą visiškai užbaigti tikimasi iki navigacijos sezono pabaigos – lapkričio 21 d. Šis 20 metrų ilgio ir pusšešto metro pločio vilkikas suprojektuotas žemkasėms aptarnauti – joms buksyruoti ir inkarams perplukdyti. Žemkases vilkikas aptarnaus Nemune ir Kuršių mariose. Dviejų sraigtų vilkikas yra itin mažos grimzlės – 70 cm.
„Nedidelė grimzlė reikalinga dėl seklaus Nemuno, todėl suprojektuoti tokį laivą nebuvo lengva”, – sakė Vidaus vandenų kelių direkcijos direktorius gamybai Mindaugas Šimkūnas. Nemune nuo Kauno iki Jurbarko minimalus gylis laivybai siekia 1,2 metro, o nuo Jurbarko iki Kuršių marių – 1,5 metro.
Naujame laive dirbs dviejų žmonių įgula. Suomių gamybos varikliai naudos apie 24 litrus dyzelinio kuro per valandą. Specialistai pabrėžia, kad vilkikas nepertraukiamai galės būti eksploatuojamas penkias paras. Tiek laiko jam užteks degalų, tepalų, o įgulai – penkių kubinių metrų gėlo vandens.
Pasak M.Šimkūno, sudėtingiausia buvo sujungti metalinius laivo blokus. „Anksčiau laivai būdavo statomi nuo apačios į viršų, o dabar jie statomi blokais, todėl juos jungiant rizikavome dėl sujungimo paklaidos”, – kalbėjo M.Šimkūnas.
Laivynas – pasenęs
Pasak VĮ Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovo Gintauto Labanausko, per beveik 20 metų Kaune nebuvo pastatytas nė vienas laivas. „Trūko entuziazmo ir lėšų, bet pamatėme, kad mūsų turimas laivynas yra taip susidėvėjęs, kad kitos išeities ir nebuvo, – sakė G.Labanauskas. – Susiveržėme diržus ir pamėginome patys pastatyti vilkiką”.
Direkcijos laivyne yra 42 baržos, žemkasės, žemsiurbės, keleiviniai ir kitokios paskirties laivai. Dažnas jų direkcijos laivyne eksploatuojamas jau 40-50 metų. „Kiek sovietmečiu buvo pastatyta laivų, tiek jų ir turime. Kasmet po navigacijos sezono juos lopome, bet tai ir viskas”, – sakė G.Labanauskas.
Kasmet direkcijos dokuose suremontuojami 35-38 laivai. Naujo upinio vilkiko statyba kainavo apie 2 mln. litų. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo tik pradėtas statyti, bet šis įspūdis apgaulingas. Laive liko sumontuoti tik variklius, išvedžioti elektros instaliaciją ir nudažyti.
Navigacijos sezonas paprastai prasideda kovą ir trunka 230 parų.
Statys dar du
Sovietmečiu Raudondvario plente veikė Kauno laivų remonto gamykla, kuri pastatė per 200 laivų. Tai – dabar Kuršių mariose ir Nemuno deltos regione plaukiojantys žvejybiniai botai, savaeigės ir nesavaeigės baržos, vilkikai, plaukiojantys kranai. Paskutinis plaukiojantis objektas šioje gamykloje buvo pastatytas 1989 m. Vėliau techninę bazę perėmė Vidaus vandenų kelių direkcija.
Pasak G.Labanausko, šiemet pastatytas upinis vilkikas bus pirmas ir paskutinis. „Deja, mūsų turima įranga yra per daug pasenusi, todėl ateityje daugiau laivų nestatysime”, – sakė jis.
Pasak G.Labanausko, įmonė kitais metais laivų statyklose užsisakys du laivus. „Darbų vertė sieks 4 mln. litų, todėl skelbsime tarptautinį konkursą”, – sakė jis. Laivyną bendrovė nori pagausinti vandens keliams ženklinti skirtu laivu ir dar vienu vilkiku. „2003 metais mūsų biudžetas siekė tik apie 4 mln. litų, bet 2007-aisiais, įskaitant ir ES lėšas, planuojame 30-35 mln. litų biudžetą. Būtent tai ir leidžia atnaujinti direkcijos laivyną”, – sakė G.Labanauskas.
Aplinkos ministerija pasipriešino
Paklaustas, kuo baigėsi keleivinio laivo „Raketa” įsigijimo istorija, Vidaus vandenų kelių direkcijos direktorius gamybai M.Šimkūnas sakė, kad su susisiekimo ministru Petru Čėsna ir ūkio ministru Kęstučiu Daukšiu buvo sutarta dėl apie 1 mln. litų kainuojančio apynaujo laivo įsigijimo. „Parengėme verslo planą, bet pasikeitė ministrai, todėl pokalbiai vėl prasidės iš naujo”, – sakė M.Šimkūnas.
Be kita ko, Vidaus vandenų kelių direkcija Susisiekimo ministerijai pasiūlė praplėsti vidaus vandenų kelių sąrašą. „Norime, kad Lietuva būtų patrauklesnė turistams ir pasiūlėme įteisinti laivybą vaizdingose Nemuno deltos upėse”, – sakė direkcijos vadovas G.Labanauskas.
Šį sąrašą Susisiekimo ministerija aprobavo, bet Upaitės, Vytinio upes ir Krokų lankos ežerą į sąrašą įtraukti atsisakė Aplinkos ministerija. Esą išplėtus laivybą Nemuno deltoje, nukentėtų gamta. Tačiau, pasak direkcijos specialistų, minėtuose telkiniuose anksčiau pats aplinkos ministras Arūnas Kundrotas leido ribotą laivybą (negalima švartuotis, laivų greitis neturi viršyti 5 km/val. ir pan.). „Laivyba lyg ir leidžiama, bet patys vandens keliai nėra legalizuoti, todėl tai panašu į važiavimą keliu, kuriame nėra ženklų”, – sakė M.Šimkūnas.