Algirdas Brazauskas tvirtina, kad socialdemokratų bendradarbiavimas su konservatoriais „kol kas pasiteisino”
Socialdemokratų lyderis, kadenciją baigęs Prezidentas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas neketina atnaujinti savo vardo fondo veiklos. Šis fondas, išleidęs keletą knygų ir organizavęs keliolika politinių renginių, veikė 1998-2001 metais, kai A.Brazauskas, kaip ir dabar, buvo „valstybės pirmasis pensininkas”. „Kauno dienai” jis sakė „neturįs noro ir sveikatos ieškoti rėmėjų savo fondui”.
Gerai įvertinęs Gedimino Kirkilo vadovavimą Vyriausybei, A.Brazauskas kol kas nesako, ar dabartiniam premjerui užleis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigas.
Priekaištų neturi
– Šiomis dienomis sukanka šimtas dienų G.Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei. Kaip įvertintumėte jos veiklą?
– Manau, kad keturioliktoji Vyriausybė dirba gerai. Bet pirmieji trys jos darbo mėnesiai nebuvo labai sudėtingas laikotarpis, nes didesnė jo dalis teko vasaros atostogoms, tokiam politiniam štiliui, kai buvo galima kiek daugiau dėmesio skirti būsimųjų darbų planavimui, ramiems apmąstymams, ką daryti artimiausioje ateityje.
Štai dabar, kai jau antras mėnuo dirba Seimas, atsiranda tam tikras politinis niuansas, kai galima į visus procesus pažvelgti plačiau. Tačiau apskritai Vyriausybės darbą vertinčiau teigiamai.
– Ką ji vis dėlto padarė ne taip?
– Sudėtinga būtų štai taip staiga, ekspromtu atsakyti į šį klausimą. Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad būtų padaryta labai didelių klaidų. Gal ko nors nespėjo padaryti, bet juk Vyriausybės veiklos iki 2008 metų rudens programa yra patvirtinta, jos įgyvendinimo priemonių planas irgi laiku patvirtintas. Taigi svarbiausi atliktini darbai surašyti, tad tereikia tik juos laiku įgyvendinti.
Vargu ar įmanoma norėti, kad per šimtą dienų būtų padaryta itin daug. Dar reikia palaukti.
– Kritikavote socialdemokratų bendradarbiavimą su konservatoriais. Tebesate kritiškai nusiteikęs dėl to flirto su opozicine partija?
– Kad ir kaip pažiūrėtum, iki šiol tas bendradarbiavimas pasiteisino. Pažiūrėsim, kaip įvykiai klostysis toliau. Svarbiausia dabar – Vyriausybės parengto ir Seimui pateikto kitų metų biudžeto priėmimas. Susitarimas su konservatoriais pasirašytas iki biudžeto priėmimo. Žiūrėsim, kaip seksis tą susitarimą vykdyti.
– Ar premjeras G.Kirkilas nedemonstruoja pernelyg didelės nepriklausomybės nuo partijos?
– Ne, to aš nepastebėjau. Manau, kad pakankamai pasitariam, padiskutuojam. Partijos prezidiumo ir valdybos posėdžiuose daug kalbame apie politinę situaciją, apie sprendimus, kuriuos turėtų priimti Vyriausybė. Nemanyčiau, kad būtų kokių nors G.Kirkilo atotrūkio nuo partijos požymių.
– Ar jis būtų geras kandidatas į LSDP pirmininkus, jeigu kitąmet gegužę suvažiavime atsisakysite šių pareigų?
– Neskubėkim. Nenorėčiau greitinti įvykių. Vargu ar aš atsakysiu į tokio pobūdžio klausimus iki kitų metų ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo, kuriame bus sprendžiamas socialdemokratų vadovybės klausimas.
Atsargiai vertina siūlymus mažinti mokestį
– Kokios būsimųjų metų biudžeto vietos yra silpniausios?
– Gal tai atlyginimų sureguliavimo klausimas. Jis visuomet bus aktualus. Numatytas atlyginimų padidėjimas 17 procentų valstybiniame sektoriuje yra labai didelis spaudimas biudžetui. Tačiau diferenciacija arba, paprasčiau kalbant, tų atlyginimų didėjimas atskirų profesijų žmonėms yra labai rimtas uždavinys Vyriausybei. Ji turi pasistengti, kad realus darbo užmokesčio padidėjimas pasiektų tas sritis, tuos žmones, kuriems atlyginimo dydis – opiausias klausimas.
– Kodėl Jūs skeptiškai vertinate pasiūlymus iki 20 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą?
– Tai – dar per ankstyvas pasiūlymas. Labai lengva siūlyti tiems, kurie neatsako už biudžeto formavimą, už jo vykdymą. Tie siūlytojai galbūt nerūpestingai skaičiuoja.
Sutinku, kad tai – populiaru, bet tokių populistinių dalykų aš irgi daug galiu prisiūlyti. Pavyzdžiui, sumažinti tą tarifą iki 18 proc. Bet valstybei būtų geriau kuo atsargiau žengti tokius sudėtingus žingsnius.
Mes puikiai atsimename laikus, kai biudžetas buvo nevykdomas, todėl ištisos socialinės grupės negaudavo atlyginimų, pensijų. Kam mums grįžti į tokius rizikingus laikus, jeigu mes galime palaipsniui viską padaryti. Praeis kitų metų pirmasis pusmetis, tada galima bus pasižiūrėti, kaip vykdomas biudžetas, kokios galimybės mažinti tą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir tada spręsti, ką ir kada daryti. Kol kas anksti apie tai kalbėti.
Pretenzijų saugumo vadui neturi
– Kaip vertinate situaciją, susidariusią po Valstybės saugumo departamento (VSD) konflikto su Seimu?
– Nevertinsiu nei neigiamai, nei teigiamai. Nesu pasirengęs dalyvauti tokio pobūdžio diskusijoje. Nežinau visų įvykių užkulisių. Manau, kad konfliktas – išpūstas.
VSD – solidi institucija, viena rimčiausių tarnybų valstybės valdymo grandyje. Todėl taip lengvai vertinti tą tarnybą būtų labai neatsargu. Juo labiau kad jau kuris laikas nedirbu to valstybinio darbo, kur būčiau tiesiogiai susijęs su VSD veikla.
– O Jus tenkino VSD vadovo Arvydo Pociaus darbas, kai buvote premjeru?
– Jokių pretenzijų jam neturėjau. Jis dirbo visiškai patenkinamai. Visą tą laiką, kai jis eina tas pareigas, nemačiau jokio pagrindo kaip nors su juo konfliktuoti. Bendravimas ir darbas buvo visiškai normalūs, pagrįsti dalykiniais santykiais, be jokių nereikalingų kalbų ir emocijų.
Tiki, kad sandoris su lenkais įvyks
– Tikite, kad gaisras „Mažeikių naftoje” nesudegins susitarimo su lenkais dėl šios įmonės pirkimo? Kaip vertinate tai, kad rusai netiekia mums naftos vamzdynu?
– Nematau pagrindo, kad sandoris su lenkų koncernu „PKN Orlen” nebūtų užbaigtas. Partneriai turėtų vykdyti savo įsipareigojimus.
O gaisrų pasitaiko įvairiose įmonėse. Šio gaisro priežastys yra grynai techninės, sugadinta įranga ten buvo apdrausta ir perdrausta, tad neturėtų būti problemų dėl nuostolių kompensavimo ir tikrai neturėtų keistis suma, kuri su lenkais suderėta už „Mažeikių naftą”.
Dėl naftos tiekimo sutrikimų galiu pasakyti tik tiek, kad, kiek turiu informacijos, rusai tai aiškina grynai techninėmis problemomis. Man tik keista, kad tos techninės problemos nėra kaip nors akivaizdžiai sprendžiamos, nėra šalinamos kliūtys naftos tiekimui vamzdynais.
– Tuomet galbūt tai daroma ne dėl techninių problemų, o dėl Rusijos politinių nuostatų?
– Negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti, nes neturiu pakankamai informacijos, kad galėčiau tokią prielaidą patvirtinti.
Partneriai bus skirtingi
– Kokios partijos taps socialdemokratų partnerėmis per ateinančius savivaldybių tarybų rinkimus?
– Šis klausimas detaliai nėra svarstytas. Savivaldybių Lietuvoje yra 60, kiekvienoje gali būti gana skirtinga politinė situacija. Ir dabar savivaldybėse turime įvairių politinių kompanionų. Tad ir per artėjančius rinkimus partneriai skirtingose savivaldybėse bus skirtingi.
Tačiau didžiojoje daugumoje savivaldybių tarybų kelsime savo kandidatų sąrašus savarankiškai, nesijungdami su kokiomis nors kitomis partijomis. Tiesa, neabejoju, kad dalyje savivaldybių iš anksto skelbsime, su kokiomis partijomis bendradarbiausime po rinkimų. Taip visada daroma.
– Ar tai reiškia, kad partijos skyriams paliekama laisvė pasirinkti galimus politinius partnerius?
– Taip, iš esmės taip.
Rėmėjų ieškoti nenori
– Kaip jaučiatės, kai jau daugiau kaip keturis mėnesius nebeslegia premjero atsakomybės našta?
– Gerai jaučiuosi. Pradėjau priprasti prie tokio paprasto gyvenimiško ritmo. Darbų, užsiėmimų ne tiek daug kaip anksčiau, bet vis tiek atsiranda pakankamai. Pavyzdžiui, Vyriausybė įpareigojo mane rūpintis Valdovų rūmų atstatymu. Čia rūpesčių gana daug. Gaila, kad kitų metų biudžete tam skiriama nepakankamai lėšų, bet, tikiuosi, išsisuksime ir viską baigsime kaip numatyta – 2009-aisiais.
– Jūsų vardo fondas atnaujino veiklą?
– Ne, kol kas neatnaujino ir manau, kad neatnaujins. Reikia finansinių šaltinių jo veiklai, bet jau ne man tų rėmėjų ieškoti.