Deganti ugnis būsto interjerui suteikia išskirtinumo ir jaukumo, kartu atlieka ir praktinę šildymo funkciją
Kas gali būti maloniau, nei vėsų rudens vakarą atskubėjus iš darganos lauke į namus užsikurti židinį ir prie jo ištiesti kojas. Žiūrėjimas į ugnį padeda atsipalaiduoti, užmiršti rūpesčius. Be to, židinys suteikia mūsų būstui jaukumo. Tinkamai parinktas, suprojektuotas, prie bendros interjero stilistikos derantis židinys, ugniakuras ar krosnelė gali tapti ryškia jo detale, pagrindine poilsio zonos, kuriame yra įrengti, ašimi.
Pirmas žingsnis – įrengti dūmtraukį
Židinys, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia aukurą. Tai akmeninė niša, į kurią dedamos malkos ir kurioje yra dūmų nuvedimo kanalas. Bendrovės „Židinio meistrai” specialistų teigimu, židiniai dažniausiai statomi tam, kad atliktų dekoratyvinę, namų papuošimo funkciją, jie jau seniai tapo neatskiriama interjero detale, kuriančia jaukumą. Tačiau neužmiršta ir praktinė nauda: jie gali būti puikus šildymo elementas.
Apie židinį ar krosnelę namuose svajojame ne vienas. Specialistai primena, kad apie jos įgyvendinimą reikėtų pagalvoti dar projektuojant būstą. Tada galima numatyti, kurioje jo vietoje stovės židinys, ir ten įrengti dūmtraukį. To nepadarius vėliau gali paaiškėti, kad dūmtraukis atsidūrė miegamajame ar koridoriuje, tokiu atveju jį įrengti svetainėje ar poilsio kambaryje neįmanoma arba tai bus labai techniškai sudėtinga, dėl to židinys gali prasčiau veikti.
Yra originalių židinių, krosnelių, kurie gali būti statomi patalpos viduryje, tačiau tai taip pat įmanoma tik iš anksto toje vietoje įrengus dūmtraukį. Būste židinys neišvengiamai tampa atspirties tašku, nuo kurio prasideda jo interjero planavimas ir kūrimas, patalpų zonavimas.
Bendrovės „Vilpra” Židinių salono, prekiaujančio prancūzų, vokiečių ir kitų šalių gamintojų židiniais ir krosnelėmis, vadovė Violeta Ziberkienė sako, kad jei namuose nėra dūmtraukio, svajonės apie jaukiai spragsinčią ugnelę dar neverta užmiršti, nes jį galima pristatyti pastato viduje ar išorėje. Tačiau tuomet teks derinti šiuos planus su architektu, gaisrininkais.
„Tai įmanoma tik individualiuose gyvenamuosiuose namuose ar kotedže. Jei gyvenate daugiabutyje, ypač didesniame, teks apsieiti be židinio ar krosnelės, nes bjauroti namo fasado tikrai niekas neleis. Išimtis yra kai kurie Lietuvos rajonai, kur gyventojai skatinami įsirengti krosneles ar židinius ir jais šildytis išjungus bendrą šildymą”, – aiškina specialistė.
Kai kurie nauji daugiabučiai, dauguma kotedžų turi dūmtraukius. Židiniui būtiną dūmtraukį galima įrengti senesnės statybos namuose, kurie anksčiau buvo kūrenami krosnimis, o jas išgriovus liko kaminai. Į jų vidų įmontuojami nauji metaliniai įdėklai, kurie vėliau sujungiami tiesiai su metaliniu ar iš ketaus pagamintu židinio ugniakuru.
Saugumas svarbiau nei grožis
Židinį turėtų suprojektuoti tas pats dizaineris arba architektas, kuris kuria namo ar buto interjerą. Jie gerai žino aplinką, jos spalvas, stilių, greta esančius baldus. Tuomet židinys netaps svetimkūniu, o derės prie būsto dizaino ir savo forma, ir apdaila, pataria UAB „Židinio meistrai” darbuotojai. Tik po to turėtų būti ieškoma meistrų, kurie galėtų židinį sumūryti, įrengti. Parduotuvėse rinktis ugniakurą židiniui irgi geriau kartu su jais.
V.Ziberkienės teigimu, ir židinio ugniakurai, ir krosnelės veikia tuo pačiu principu. Juose yra uždaras ugniakuras, uždengtas stiklu, ir nedidelė anga oro padavimui. Vieni ugniakurai ypatingi tuo, kad paduoda jau sušildytą orą, dėl to malkos greičiau ir geriau įsidega, kai oras paduodamas iš apačios – neaprūksta stiklas. Uždaroje kameroje malkos dega gražiai, iš lėto, daug ilgiau nei atvirame židinyje, nes ribojamas oro padavimas. Taip pat uždari židiniai saugesni.
Pasak „Židinių salono” vadovės, kai kurie žmonės iš pradžių nori atviro židinio, nes tada jaučia degančių malkų kvapą, girdi ugnies spragsėjimą. Tačiau dažnai vėliau ateina ieškoti durelių, kuriomis jį būtų galima uždengti. Mat paaiškėja, kad maloniai praleidę vakarą prie ugnies negali eiti miegoti, kol ji neužgęsta, baimindamiesi gaisro. Bet dureles pritaikyti yra sunkiau, brangiau kainuoja, kenčia židinio išvaizda.
Yra ugniakurų su pakeliamu stiklu, kurie gali būti kūrenami ir jų neuždarius, tada atrodys kaip atviri, o kai nori eiti į kitą patalpą ar miegoti, jas paprasčiausiai nuleidi. Specialistė atkreipia dėmesį, kad nesvarbu, atviras, uždaras yra židinys ar krosnelė, aplinkui jas tam tikru atstumu negali būti interjerui naudojama degių medžiagų. Geriausia grindis aplinkui padengti keraminėmis plytelėmis, marmuru, metalu, aiškina specialistai.
Įvairūs stiliai ir apdaila
Jei kambaryje ar kitoje patalpoje, kur planuojama įrengti židinį, maža vietos, geriau tiks visai nedaug jos užimanti, kompaktiška židininė krosnelė. Ji lygiai taip pat maloniai šildo ir dega. Kai vietos yra pakankamai, galima rinktis tradicinį židinį. Jis gali būti įrengtas bet kurioje kambario ar patalpos vietoje: prie sienos, kampe, viduryje ar šonu, sienelėje, kuri, dalija didesnę erdvę į atskiras zonas.
„Ugniakurų yra labai įvairių dydžių, modelių bei formų – stačiakampių, kvadratinių, apvalių, trikampių ir daugiakampių, todėl savo norų ir fantazijos galima visiškai neriboti”, – tikina V.Ziberkienė. Stiliaus įvairovė ne ką mažesnė: senoviniai, su lentynėlėmis, kolonomis, dekoruoti lipdiniais. Yra kompanijų, gaminančių prabangius, išskirtinio dizaino originalius židinius ir krosneles, kaltus rankomis.
Derinant židinį prie interjero svarbu pasirinkti tinkamas apdailos medžiagas. Židinio kapsulė gali būti paprasčiausiai sumontuota sienoje esančioje angoje – kaip tik derės prie minimalistinio modernaus interjero. Yra net pakabinamų židinių. Trikampė kamera, pakibusi ore, tarsi prikabinta prie apvalaus dūmtraukio vamzdžio – kitas šiuolaikinio dizaino interjerui tinkamas sprendimas.
Židinio išorė gali būti skirtingų akmens rūšių: granito, marmuro, dolomito, lauko akmenų, plytų ar tinkuota. Ji gali būti pagaminta ir iš specialios medienos, atsparios karščiui, stiklo, metalo, koklių. Židinio krosnelių taip pat yra paties įvairiausio stiliaus: ir šiuolaikinio, modernaus, ir klasikinio, ir senovinio, jos gaminamos iš ketaus, metalo, stiklo, tad jokių problemų neiškils pritaikant ją prie bendro interjero stiliaus.
Prie židinio ar krosnelės stiliaus derinami ir įvairūs ugnies kūrenimui reikalingi reikmenys: semtuvėliai, žarstekliai su stoveliais, kurie gali būti minimalistiniai ar puošnūs, krepšiai malkoms, grotelės prie atvirų židinių, stoveliai degtukams ir netgi puošnios dumplės ugniai įpūsti. Jie kartu su židiniu ar krosnele tampa originaliu namų ar vieno iš kambarių akcentu.
Nepamirškime šildymo funkcijos
Jei norime, kad natūrali ugnis šildytų, reikėtų rinktis židinį, o ne krosnelę, kuri atlieka labiau estetinę funkciją. Židinys duoda kur kas daugiau šilumos tai patalpai, kurioje jis stovi, ją galima ortakiais nuvesti į kitus kambarius. Lengviausia šilumą tiekti į antrą aukštą, nes ji kyla į viršų.
Vien tik židiniu apšildyti būstą sudėtinga, nes sunku pasiekti tolygaus šilumos sklidimo. Tačiau galima kombinuoti šildymą židiniu su šildymu elektra ar dujomis. Pakanka įrengti specialius reguliatorius, kurie pradėjus šilti židiniui automatiškai išjungia elektrą ar dujas. Pakaitalas tikram židiniui gali būti elektrinis arba dujinis, bet jie Lietuvoje nepopuliarūs.
Norvegiškais „Jotul” židiniais prekiaujančios bendrovės „Jotul – Lietuva” atstovė Dalia Uždavinienė aiškina, kad vis dažniau lietuviai įsirengia židinius ne tik dėl grožio, bet ir kaip papildomą šildymą. Jam brangstant tai ypač aktualu. Vien židiniu šildyti būstą būtų sudėtinga, nors didesnis židinys gali apšildyti net 150 kvadratinių metrų plotą, todėl geriau jį derinti su kitais šildymo būdais ar turėti kaip atsarginį variantą.