„Atminkite: pinigai turi savybę daugintis”.
(B. Franklinas)
Investavimo, kaip ir taupymo, apibrėžimų yra labai, tačiau vėl bandysiu jį apibrėžti pagal iliustraciją: investavimas yra tam tikros mūsų santaupų dalies pavertimas finansiniais aktyvais (kitaip sakant, aktyvusis taupymas), kurie mums padeda ne tik išsaugoti pradinę pajamų vertę, bet ir atneša papildomą naudą, t.y. augina mūsų pradines pajamas ir kartu praplečia mūsų gyvenimo tikslus bei galimybes. Investavimas padeda siekti ilgalaikių tikslų, todėl tos dalies, kurią skyrėte finansiniams aktyvams, stenkitės nejudinti.
Ko gero, daugumai kyla klausimas, o kokią dalį tų santaupų reikėtų skirti tam aktyviam taupymui?
Finansų išminčiai pataria, kad ši dalis turėtų būti tarp 10 ir 30 procentų nuo gaunamų pajamų.
Dauguma sureaguotų neigimai į tokį procentą, nes kartais vos užtenka mokesčius sumokėti ir nusipirkti pirmo būtinumo prekių. Tačiau 10 proc. yra ta minimali dalis, kurią visada galime leisti sau atsidėti.
Tuomet kyla klausimas, ką mums veikti su tais 10 procentų, kai vidutinį atlyginimą gaunančiose šeimose tai sudaro nuo 60 iki 200 litų per mėnesį. Atrodytų tokių sumų niekur neįmanoma investuoti.
Štai čia pasireiškia dar vienas investavimo bruožas, kad tai atidus, apgalvotas ir protingas pinigų valdymas. Juk galima tuos 60-200 litų pirmame etape priskirti tiesiog prie pasyvaus taupymo ir po metų pervesti į aktyvų taupymą, kitaip sakant, investuoti. Tai jau bus ne 60 litų, o 720 litų, ir ne 200 litų, o 2400 litų. Ko gero, sutiksite, kad tokią sumą iškart atidėti investavimui gali toli gražu ne kiekviena šeima. Tuomet galima paprieštarauti, jeigu visus metus santaupos yra tik pasyvioje taupymo stadijoje, aš nieko neišlošiu? Yra būdų, kaip išvengti ir to, – kas mėnesį aktyviai taupyti investuojant į kaupiamąjį arba investicinį gyvybės draudimą. Dar vienas aktyvaus taupymo pavyzdys, kuris nereikalauja netgi grynųjų santaupų, – tai pensijų fondai. Šios įvairios investavimo galimybės parodo, jog kiekvienas iš mūsų galime pasirinkti savo asmeninių finansų valdymo ir aktyvaus taupymo būdą (išsamiau apie Lietuvoje siūlomas investavimo galimybes supažindinsiu kituose savo straipsniuose).
Ar aktyvusis taupymas turi minusų? Taip, netgi keletą. Tačiau esminis jo trūkumas, kad tai susiję rizika, prarasti investuotas santaupas (plačiau apie tai kitame straipsnyje). Kitas sąlyginis minusas, lyginant su pasyviu taupymu, – tai likvidumas. Kadangi pinigai šiuo taupymo etapu paverčiami įvairiomis finansinėmis priemonėmis (akcijos, investiciniai vienetai, obligacijos, gyvybės draudimas ir t.t.), galima susidurti su tam tikromis laiko sąnaudomis, kol paversime juos pinigais.
Apibendrinant aktyvųjį taupymą, arba investavimą, galima teigti, kad kokį investavimo būdą bepasirinktume, visuomet turime siekti, kad mūsų pinigai dirbtų ir atneštų mums papildomų pajamų ir didintų turimą mūsų turtą. Būtų galima iliustruoti taip:
Nors mintis atrodo paprasta, bet tai yra svarbiausia idėja, kurią mes privalome įsisąmoninti pradėdami investuoti (plačiau apie investavimą bei jam įtaką darančius veiksnius kitame straipsnyje).
Bus daugiau. Pradžia rugsėjo 26 d., spalio 3, 10 d. numeriuose.