Prokuratūros išvada: Gintaras Beresnevičius iš gyvenimo išėjo dėl širdies veiklos sutrikimų
Vilniaus apygardos prokuratūra vakar paskelbė nutraukianti ikiteisminį tyrimą dėl G.Beresnevičiaus mirties ir paskelbė, kad rašytojas mirė „natūralia mirtimi” dėl širdies veiklos sutrikimų.
Apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius taip pat tvirtina, kad tyrimo metu buvo paneigta skandalinga versija, jog G.Beresnevičius į nakvynės namus buvo gabenamas šunų narve.
Tuo tarpu rašytojo našlė prokurorų išvadomis netiki.
Sužalojimai įtakos nepadarė
„Atlikti tyrimo veiksmai leido mums prieiti prie išvados, kad nusikalstamos veikos niekas iš tą vakarą kontaktavusių su ponu Beresnevičiumi neįvykdė. Turiu omenyje policijos pareigūnus ir visus kitus, kurie supo jį tą vakarą”, – vakar žurnalistams sakė R.Jancevičius.
Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo, prokurorai minučių tikslumu atkūrė paskutinių G.Beresnevičiaus gyvenimo valandų įvykius, apklausė visus įmanomus liudytojus, ištyrė policijos automobilius, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, skyrė įvairias ekspertizes ir atliko eksperimentus.
„Mirtis yra nesmurtinė. Jeigu kalbėtume abstrakčiai, tai susiję su sutrikusia širdies veikla”, – sakė R.Jancevičius, pridurdamas, kad palaikų ekspertizė parodė, jog G.Beresnevičiaus patirti sužalojimai įtakos jo mirčiai neturėjo.
Pasak vyriausiojo prokuroro, 90 procentų sužeidimų rašytojas patyrė pats, kai neblaivus griuvinėjo bei apsikumščiavo bare „Trečias brolis” su kitu lankytoju, iš kurio atėmė alų ir grąžą. Tačiau mėlynė paakyje ir lūpos sumušimai galėjo atsirasti, kai baro apsaugos darbuotojai išvedė jį į lauką ir pargriovę ant asfalto laukė, kol atvažiuos policininkai.
„Tai nebuvo muštynės ar grumtynės restorane, tačiau G.Beresnevičiaus atžvilgiu, švelniai pasakysiu, po jo įvykdyto administracinio teisės pažeidimo buvo pasielgta išties ne visai švelniai – jis buvo pargriautas ant žemės, paguldytas, laikomas užlaužtomis rankomis iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Todėl visai neatmestina galimybė, kad tuo metu tie sužalojimai ir galėjo atsirasti”, – sakė R.Jancevičius.
Eksperimentas liudytojo neįtikino
Vyriausiojo prokuroro teigimu, po cheminių ekspertizių buvo atmesta ir mirusiojo artimųjų kelta versija, kad G.Beresnevičius galėjo būti nunuodytas. „Chemikai į mūsų užduotus klausimus atsakė gana vienareikšmiškai ir kategoriškai – jokių nuodų jo organizme nerasta”, – sakė R.Jancevičius.
Vis dėlto prokuratūros pareigūnai nekomentuoja, kokią įtaką rašytojo mirčiai galėjo turėti tas faktas, jog jis buvo neblaivus. R.Jancevičius pareiškė, kad nenorėtų kalbėti apie tai, kiek promilių alkoholio buvo rasta G.Beresnevičiaus kraujyje ar šlapime. Pasak jo, tai yra informacija, susijusi su mirusiojo atminimu ir ją derėtų „palikti istorijai”.
Prokuratūra tvirtina, kad eksperimento ir DNR tyrimo metu buvo paneigti vieno liudytojo parodymai, kad G.Beresnevičius į Vilniaus nakvynės namus „Sala” buvo vežamas įgrūstas į policijos automobilio bagažinėje sumontuotą narvą tarnybiniams šunims. „Automobilio bagažinėje atlikus DNR tyrimus nerasta jokių pėdsakų, kad ten galėjo būti asmuo, apie kurį šiandieną kalbame”, – sakė R.Jancevičius.
Taip pat buvo atliktas eksperimentas, kurio metu panašaus sudėjimo ir ūgio žmogų buvo bandoma įtalpinti į narvą. Kai tai nepavyko, į narvą pamėgino įsirangyti eksperimente dalyvavęs minėtas liudytojas, tačiau jam taip pat nepavyko to padaryti. Tuomet liudytojas pareiškęs, kad eksperimentui naudojamas ne tas automobilis, kuriuo į „Salą” buvo vežamas G.Beresnevičius.
Žmona išvadomis netiki
R.Jancevičius tvirtina, kad tyrimo metu pagal policijos radijo ryšio pokalbių įrašus ir kitus duomenis buvo neginčijamai nustatyti konkretūs policijos automobiliai, todėl po DNR tyrimo ir eksperimento nebėra priežasčių netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais, kad G.Beresnevičius į nakvynės namus nuvežtas ant galinės automobilio sėdynės.
Rašytojo našlė Auksuolė Beresnevičienė vakar žurnalistams teigė nujautusi tokią prokuratūros tyrimo baigtį. Ji tyrimą įvertino kaip neobjektyvų, kadangi, pasak jos, jo metu buvo bandoma įrodyti tik tai, kad policijos pareigūnai yra nekalti. Moteris yra linkusi ir toliau tikėti liudytojo, papasakojusio apie šunų narvą, žodžiais.
Tokia prokuratūros išvada yra nepalanki G.Beresnevičiaus šeimai, nes rašytojo gyvybės draudimo sutartyje numatyta, kad jei mirtį sukėlė alkoholis, bendrovė pasilieka teisę neišmokėti draudimo sumos. Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimą nutraukti tyrimą dar galima apskųsti Generalinei prokuratūrai.
Rašytojas ir mokslininkas G.Beresnevičius mirė rugpjūčio 6 d. naktį, iš karto po to, kai buvo atvežtas į „Salą”. Kadangi jis su savimi dokumentų neturėjo, iš pradžių buvo nugabentas į morgą kaip neatpažintos tapatybės vyras.
G.Beresnevičius buvo etnologijos daktaras, docentas. Dėstė įvairiose Kauno ir Vilniaus aukštosiose mokyklose religijotyrą, baltų religiją ir mitologiją, religijų istoriją. Išleido ne vieną mokslinę knygą, buvo pirmojo lietuvių postmodernistinio romano autorius. Publikavo apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie pusę tūkstančio publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių literatūrinėje spaudoje. Buvo apdovanotas įvairiomis literatūrinėmis premijomis.