Kaliningrado uostas pajuto laisvosios rinkos alsavimą

Valstybės lengvatų netekęs Klaipėdos uosto varžovas Kaliningradas prabilo apie bendradarbiavimą ir prašo „Lietuvos geležinkelių” tarifų nuolaidų

Kol Kaliningrado uostas galėjo plėstis naudodamasis valstybinėmis nacionalinių uostų privilegijomis, mažesniais vidinio gabenimo tarifais, taikytais 2001-2005 metais, lietuvių siūlymai Rusijos valdžiai nustatyti vienodas tranzito į Klaipėdą ir Kaliningradą sąlygas kaimynus mažai tejaudino.

Tačiau pastaruoju metu Kaliningrado uostas įsitraukė į kovą su Baltijos valstybių uostais dėl baltarusiškų krovinių, nes dėl skirtingų tranzito tarifų užleidžia pozicijas Sankt Peterburgo uostui.

„Lietuvos geležinkeliai”, daugiausia pajamų gaunantys iš Kaliningrado tranzitinių krovinių (2005 metais nugabenta 18 mln. tonų krovinių), žlugus deryboms dėl bendro transporto koridoriaus, pavadinto 2K, ne kartą ketino didinti tarifus į Kaliningradą, bet nuo sprendimo susilaikė. Tuo tarpu Baltarusija jau padidino populiariausių prekių tranzito įkainius, todėl krovinių srautas Kaliningrade pradėjo sekti.

Jei užmojus įgyvendintų ir „Lietuvos geležinkeliai”, kaimyninio uosto krovos mastas sumažėtų daugiau nei perpus.

Baiminasi izoliacijos

Kaliningrado valdžios atstovai ir uostininkai jautriai reaguoja į blogėjančias sąlygas, todėl naudodamiesi Klaipėdos žurnalistų vizitu apeliavo į lietuvių sąžinę.

„Galite mus užblokuoti, bet jums taip pat nebus naudos. Maskva ten, o mes su jumis – čia, – kalbėjo Kaliningrado vyriausybės atstovas Nikolajus Riabička, atsakingas už transporto komplekso plėtrą. – Nenorime konkuruoti su Klaipėda, supraskite mus, praleiskite baltarusiškus krovinius, pirmiausia – trąšas, sumažinkite kainą nors truputį”.

Valstybinės įmonės „Rosmorport” atstovas Anatolijus Demenokas, buvęs projekto 2K dalyvis, prisipažino, kad gali ateiti laikas, kai nebebus naudinga gabenti per Kaliningradą naftos produktų, kurie dabar sudaro 70 proc. visų krovinių. Pastaruoju metu, jo teigimu, nustojo važiuoti ir plačiai reklamuotas konteinerinis traukinys „Merkurijus”, dėl kurio abiejų šalių derybininkai išliejo daug energijos. Paklaustas apie Baltarusijos trąšų uosto statybą, dėl kurios susitarta aukščiausiu, prezidentiniu, lygiu, Demenokas sakė: „Dvylika metų apie tai kalbame po keliskart per metus, bet iš mirties taško reikalai nepajudėjo”.

Krova lėtėja

Praėjusiais metais Kaliningrado uostas perkrovė 14,6 mln. tonų krovinių – 4,4 proc. daugiau negu užpernai, o Klaipėdos uostas – 21,8 mln. tonų – 7,5 proc. daugiau. Šiemet per 9 mėnesius Kaliningrado uoste krova padidėjo 6,4 proc., Klaipėdos – 10,6 procento. Abu uostus aukštyn tempia intensyvesnė naftos produktų, ro-ro krovinių ir konteinerių krova (Klaipėdoje – ir trąšų), o generalinių krovinių abiejuose uostuose mažėja. Pastarąjį penkmetį dėl išskirtinių sąlygų Kaliningrado apyvarta padidėjo beveik 3 kartus, Klaipėdos – mažiau nei trečdaliu.

Lygindami gretimų uostų plėtrą, „Rosmorport” atstovai prisipažįsta, kad Kaliningrado uostas yra per seklus dideliems laivams (gylis – iki 10 metrų) ir plėtojamas padrikai, o tai trukdo sukurti modernaus uosto įvaizdį.

Kaliningrado prekybos uosto, vienintelio Rusijos uostuose privatizuoto komplekso, atstovė Natalija Pozdniakova guodėsi, kad šiemet keliskart krito metalų ir grūdų krova, o jeigu tranzito tarifai dar labiau didėtų, jų uostui „artėtų sunkūs laikai”. Ankstesnę 4 mln. tonų metinę apyvartą uostui padeda išlaikyti konteineriai, šaldyti ir ro-ro kroviniai, uoste pakuojamos ir kraunamos kartu su „Gazprom” įsteigtos įmonės trąšos.

Perspektyva – Baltijske

Apie tai, kad tradicinis Kaliningrado krovininių uostas gali sunykti įgyvendinus prie pat jūros esančio daugiafunkcio Baltijsko uosto planus, patvirtino „Rosmorport” atstovai, koordinuojantys abiejų uostų veiklą. Šiuo metu už 50 kilometrų nuo Kaliningrado esančiame Baltijske veikia ro-ro terminalas, kuriame veikia 4 laivybos linijos su 6 maršrutais į Rusijos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Lietuvos uostus, gruodį atidaromas geležinkelio keltų kompleksas, iš kurio kroviniai bus plukdomi į Zasnico (Vokietija) ir Sankt Peteburgo uostus. Neseniai pradėta krauti konteinerius, kurių kitais metais numatoma apdoroti 30-40 tūkst.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.