Vertindami dabartinio premjero Gedimino Kirkilo vadovavimą ministrų kabinetui pirmtakai gyrė jo diplomatinius sugebėjimus, bet pasigedo ryžto ir aiškios strateginės krypties pasirinkimo
„Išgyvenimo jubiliejų švęsti galima, tačiau kalbant apie nuveiktus darbus – dar nėra ko”, – LŽ teigė Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) pirmininkas ekspremjeras Andrius Kubilius, vertindamas pirmąjį keturioliktosios Vyriausybės šimtadienį.
Rytoj sueis lygiai šimtas dienų, kai Seime prisiekė socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamas ministrų kabinetas. Pirmą kartą Lietuvoje buvo suformuota mažumos Vyriausybė. Ją sudaro Socialdemokratų, Pilietinės demokratijos partijų, Valstiečių liaudininkų bei Liberalų ir centro sąjungų atstovai. Pagal specialų susitarimą, kol bus priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetai, paramą valdantiesiems yra pažadėjusi opozicinė TS frakcija.
Dauguma LŽ kalbintų buvusių ministrų pirmininkų gyrė dabartinio premjero politinį diplomatiškumą ir gebėjimą rasti kompromisus, tačiau kritikavo per didelį jo dosnumą dalijant pažadus.
Darbą pradėjo nuo atostogų
Prezidentas Valdas Adamkus, paprašytas įvertinti pirmąjį Vyriausybės šimtadienį, vienareikšmės pozicijos nepateikė. Jis ragino dar duoti laiko ministrų kabinetui konkrečiais darbais įrodyti, ko verti jų duodami pažadai.
Anot valstybės vadovo, Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį į problemines sritis – sveikatos apsaugą, aukštojo mokslo reformą, atlyginimų klausimą, socialiai remtinų žmonių problemas.
Tryliktosios Vyriausybės vadovas, Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Brazauskas įsitikinęs, kad per šį šimtadienį jo įpėdinis su komanda dirbo normaliai, tačiau politikos veteranas atkreipė dėmesį, kad ministrų kabinetui tiesiog pasisekė, nes metas buvo ramus. „Jai (Vyriausybei – aut.) buvo ne toks jau sunkus laikotarpis – vasara. Nebuvo aktyvaus politinio gyvenimo, kuris tik dabar prasidėjo. Tačiau Vyriausybės veiklą vertinu teigiamai”, – kalbėjo Brazauskas.
Komplimentai – vienodi
„Reikėtų pasakyti komplimentą, kad mažumos Vyriausybė dirba gana stabiliai. Premjerą vadinčiau geriausiu derybų meistru – tuo jis išsiskiria iš kitų buvusių premjerų. Kirkilas sugeba derėtis su partneriais, su kuriais, atrodytų, neįmanoma derėtis”, – socdemą vakar pagyrė devintajam ir vienuoliktajam ministrų kabinetams vadovavęs Rolandas Paksas.
„Negalima nepastebėti, kad premjerui kol kas sekasi laviruoti tarp formalių ir neformalių koalicijos partnerių interesų”, – pritarė ir trečiosios bei aštuntosios vyriausybių vadovas Gediminas Vagnorius.
Dešimtojo kabineto vadovas Kubilius teigė, jog pagaliau Vyriausybė politiniame gyvenime nebėra sąmyšio ir intrigų šaltinis.
Anot ketvirtosios Vyriausybės ministro pirmininko Aleksandro Abišalos, dabartinis premjeras iš pirmtakų išsiskiria kaip turintis daugiausia politinės patirties. „Mano nuomone, pasikeitė premjero retorika. Nuo paprastos ūkiškos kalbos į labiau politinę”, – teigė jis.
Priekaištai biudžeto projektui
Tačiau tuo komplimentai ir baigiasi. Daugiausia kolegų kritikos sulaukė Seimui praėjusią savaitę pateiktas 2007 metų biudžeto projektas.
Jam pastabų turėjo net socdemų lyderis Brazauskas. Pasak jo, silpniausia projekto vieta – atlyginimai valstybės tarnautojams. Iš viso šio sektoriaus darbuotojų algos didės 17 proc., bet, ekspremjero manymu, Vyriausybė privalėtų labiau pasirūpinti atskirų sričių tarnautojų darbo užmokesčiu. „Tai labai rimtas uždavinys Vyriausybei – kad tas padidėjimas pasiektų žmones tų profesijų, kurioms labiausiai reikia”, – sakė Brazauskas.
Paksas biudžeto projektą pavadino rinkiminiu. „Parengti šį projektą buvo pagrindinis Vyriausybės šimto dienų darbas, – teigė jis. – Aš ten pasigendu strateginių valstybės krypčių, kurios leistų mums, kai nebegausime Europos Sąjungos lėšų, stovėti ant savo kojų. Negalima ES pinigų sukišti į kelius ar išdalyti kam nors. Neturėdama pakankamai iškasenų, kitokių resursų valstybė privalo investuoti į žmogų, kad jo intelektas kurtų pridėtinę vertę ir bendrąjį vidaus produktą”.
Abišalos tvirtinimu, kitų metų biudžeto projektas nerodo didelio Vyriausybės noro žiūrėti į priekį. „Bijau, kad finansai bus silpnoji šios Vyriausybės vieta, – vakar jis sakė LŽ. – Nemanau, kad turime aiškų finansinės politikos vaizdą. Euro neįvedimas tą parodė”.
Tačiau Abišala mano, kad jeigu šį biudžeto projektą pavyks priimti Seime, mažumos Vyriausybė sulauks ir kadencijos pabaigos.
Vagnoriaus teigimu, biudžeto projektas liudija, kad Kirkilas nedarys ryžtingų, būtinų, bet nepopuliarių sprendimų. Anot jo, kitąmet Lietuva turės rekordinio dydžio pajamas, tačiau ir išlaidos numatytos ne ką mažesnės. „Norėdamas suderinti koalicijos partnerių bei „pusinėje koalicijoje” esančios Tėvynės sąjungos interesus jis turi išlaidauti”, – svarstė buvęs politikas.
Kalėdų Senio taktika
Dar vienu išskirtiniu 14-ojo premjero bruožu jo kolegos laiko didelį jo aktyvumą viešoje erdvėje. Abišalai susidarė įspūdis, kad Kirkilas labiau reiškiasi viešumoje nei jo pirmtakas Brazauskas.
„Vyriausybės ir premjero veikla man truputį primena Kalėdų Senio vaidmenį, – tvirtino Paksas. – Kiek pastebiu, Kirkilas visiems viską žada. Tai galima daryti mėnesį, du, daugiausia – tris. Bet juk ateina laikas ir pažadus reikia tęsėti”.
Kaip tokio elgesio pavyzdį Paksas nurodė pramonininkų ir darbdavių siūlymą prailginti leidžiamų dirbti viršvalandžių laiką per savaitę. „Pramonininkams jis sako: „spręsime, galvosime”, suteikia viltį, kad taip ir bus. Kai pas premjerą apsilanko profesinių sąjungų atstovai tuo pačiu klausimu – vėl girdime: „galvosime, spręsime, matyt, neleisime”. Vieną žmogų gali apgauti, daug žmonių vieną kartą irgi gali apgauti, bet kad visus ir visą laiką – to neįmanoma padaryti”.
Vagnorius taip pat atkreipė dėmesį, kad Kirkilas „komentarus į kairę ir į dešinę dalija nepasirengęs”.
Kubilius pasigenda premjero ambicijų sąrašo, t.y. programos, kam jis skirs savo jėgas iki 2008 metų Seimo rinkimų. „Dabar atrodo, kad Vyriausybė sukasi kasdienybės karuselėje be aiškaus tikslo, – teigė TS lyderis. – Dėmesys skiriamas kasdienėms problemoms, o strateginiams sprendimams laiko nebelieka”.
Tačiau, nepaisant kritikos, Kubilius neatmetė galimybės, kad priėmus kitų metų biudžetą TS susitarimas su valdančiąja koalicija bus pratęstas.