Šeimos piniginė – moterų rankose

Finansų specialistės ragina pinigus leisti apdairiai, atidėti ateičiai, bet neužmiršti ir gyvenimo malonumų

Požiūris, kad moteris ir pinigai – nesuderinamas dalykas, seniai liko praeityje. SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė ir draudimo bendrovės „Commercial Union Lietuva” generalinė direktorė Asta Ungulaitienė, jaunos ir žavios, karjerą padariusios finansų specialistės, neigia stereotipą, kad moterys moka tik išlaidauti. Jos ne tik puikiai tvarko svetimus pinigus, bet ir apdairiai leidžia savus, tačiau nėra taupymo fanatikės.

Namų ūkio buhalterės

SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė baigė vadybos studijas Kauno technologijos universitete. Iš karto po ketvirtojo kurso pradėjo dirbti Vilniaus banke. Iš pradžių – prie kasos langelio, vėliau – gyvybės draudimo padalinyje. Prieš kelerius metus nė trisdešimties neturinti moteris padarė karjerą: tapo banko prezidento patarėja šeimos finansų klausimais.

„Niekam iš banko vadovybės net nekilo abejonių, kad šeimos finansų srityje turi dirbti moteris. Ir tai tikra tiesa. Vyrai gali lošti didelėmis sumomis, azartiškai investuoti. O šeimos biudžete viskas dedama kruopelė prie kruopelės, gerai pasveriama rizika, o kas geriau tai gali padaryti, jei ne moteris?” – linksmai nusikvatoja pašnekovė.

Jos nuomone, šeimoje vyras gali būti vyriausiuoju finansininku, bet buhaltere, kuri balansuoja išlaidas ir pajamas, seka, kiek tą dieną ar mėnesį gali išleisti, būtinai turėtų būti moteris. Planuoti šeimos finansus turi abu. J.Varanauskienė šeimoje svarbius sprendimus, kaip tvarkyti pinigus, priima kartu su vyru, kuris dirba telekomunikacijų srityje. Tačiau kasdienių išlaidų ir pajamų balansą tvarko Julita.

Šeimos biudžetas bendras, tačiau taip jau susiklostė, kad iš vyro uždarbio perkamas maistas, namų įrengimui, buičiai reikalingi daiktai, o Julita moka už darželį, komunalinius mokesčius, perka tai, ko reikia vaikams.

Slegia paskola būstui

„Šiuo metu mūsų šeima turi rimtą finansinį įsipareigojimą – esame paėmę paskolą būstui 15 metų. Tai nemaža našta mūsų šeimos biudžetui. Taupymą atperka patogus gyvenimas savame name, kurį neseniai įsigijome Kauno Žaliakalnio rajone”, – pasakoja šeimos finansų ekspertė.

Nepaisant, jog gerai žino savo galimybes paskolą grąžinti, ji Julitą slegia. Varanauskai stengiasi ją grąžinti greičiau, daugiau sutaupyti, mažiau išleisti: „Šis įsipareigojimas koreguoja gyvenimą, kitus planus. Auginame du vaikus, sūnui Tadui septyneri, o dukrai Beatričei – treji, norėtume trečio vaikelio, tačiau kol kas negalime to sau leisti”.

Šeima yra susitaupiusi neliečiamą pinigų sumą juodai dienai. Be to, dar yra gyvybės draudimas, pensijų fonde kaupiama dalis pensijos: „Laimė, kad už vyrą ir mane darbdaviai moka gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo įmokas. Šių pinigų negauni į rankas, tad lyg ir nejauti, kad uždirbai, tačiau kur kas ramiau, kai žinai, kad jų sąskaitose po truputį daugėja”.

Varanauskų vaikai kol kas dar nemoka gerai skaičiuoti, tačiau yra pratinami taupyti. Tėvai neskuba tenkinti kiekvienos jų užgaidos. „Kai pasakai, kad vienam ar kitam daiktui, kurio jie nori, dabar neturime pinigų, juos pirma reikia uždirbti, o tik paskui galėsime nupirkti, jie supranta”, – pasakoja ekspertė.

Linkusi taupyti, o ne skolintis

Imti kreditą vartojimui, įsigyti daiktus išsimokėtinai tampa kasdienybe daugeliui žmonių. Tačiau J.Varanauskienė, jei ir neribotų finansiniai įsipareigojimai, neskubėtų skolintis pinigų kokiam nors pirkiniui. „Pirmiausiai bandyčiau taupyti ir tik tada, jei nepavyktų sukaupti reikiamos sumos, imčiau kreditą”, – sako ji.

Juolab kad nedideliu kreditu moteris gali naudotis per kreditinę kortelę – bankas savo darbuotojams, priklausomai nuo atlyginimo dydžio, suteikia galimybę išleisti daugiau, nei ten yra pinigų, o jei sugebi tą sumą grąžinti iki kito mėnesio 15 dienos, neskaičiuojamos palūkanos.

„Nepraleidžiu šios galimybės ir kartais išleidžiu daugiau, nei joje yra pinigų. Bet šis vartojimo kreditas drausmina, lengviau sekti savo išlaidas, jas planuoti, nes gali labai tiksliai matyti, kur išleidai pinigus ir įvertinti – niekams išmėtei ar svarbiems pirkiniams. Gauni ataskaitą, ir viskas kaip ant delno”, – svarsto pašnekovė.

Varanauskai planuoja pirkinius, todėl retai pasitaiko ką nors įsigyti ekspromtu, tik dėl to, kad staiga užsimanei ar susiviliojai parduotuvėje nuolaidomis ar akcijomis. Tačiau skiria pinigų ir malonumams. Moteriai nesvetimas azartas – jei nebūtų paėmusi paskolos dalį laisvų pinigų investuotų į akcijas. „Tai labai įdomu, norėčiau išbandyti”, – tikina.

Gavusi algą nepuola į parduotuvę

Bendrovės „Commercial Union Lietuva” generalinė direktorė Asta Ungulaitienė finansų srityje dirba nuo pat ekonomikos studijų baigimo Vilniaus universitete. Vėliau ji baigė dar ir Birmingemo universitetą. Karjerą pradėjusi privatizavimo srityje, pasuko į bankininkystę, kelerius metus dirbo finansų viceministre, ministerijos sekretore, o trejus pastaruosius vadovauja draudimo bendrovei.

Kas geriau moka elgtis su pinigais – moterys ar vyrai – pašnekovės nuomone, nėra griežtų taisyklių. Požiūris, kad vyrai uždirba, o moterys leidžia pinigus, gerokai pasenęs. Tai gal aktualu šeimoms, kuriose moterys nedirba, prižiūri vaikus ir namus. Tačiau daugelis jaunų moterų sėkmingai daro karjerą, pačios uždirba pinigus ir tikrai moka su jais elgtis apdairiai, ne tik išleisti, bet ir pataupyti.

„Net nežinau, kas yra finansų ministras mūsų šeimoje, bet tikrai ne aš”, – patikina. „Gal vyras? Jis dirba banke, atsakingiau žvelgia į šeimos finansų planavimą. O aš, kaip sakoma, batsiuvys be batų. Nemėgstu skrupulingai planuoti. Matyt, dėl to, kad darbe tenka operuoti nemažomis sumomis, svarstyti, kaip investuoti. O laisvalaikiu tiesiog nesinori dėl to sukti galvos”.

Pinigai šeimoje bendri, neskirstoma: čia mano, o čia – tavo. Kartu planuojama, kaip juos išleisti. „Kai buvome ką tik vedę, kartą bandėme detaliai užsirašinėti išlaidas. Tačiau tai truko tik kokias porą dienų. Juk jei esi sąmoningas, nepuoli stačia galva į parduotuves vos algą gavęs, o paskui nedejuoji, kaip su keliais litais pragyventi savaitę”, – svarsto A.Ungulaitienė. Ji tikina, jog tiksliai nežino, kiek pinigų turi piniginėje ir kiek jų yra sąskaitoje, bet ne dėl to, kad jų ten labai daug, o todėl, kad yra įdomesnių ir svarbesnių dalykų.

Dalį pajamų atideda ateičiai

Bendro gyvenimo pradžioje Ungulaičiams kaip ir daugeliui jaunų šeimų tekdavo pataupyti rimtesniems pirkiniams, pramogoms, atostogoms. Kartais skolindavosi pinigų iš tėvų. Kredito tam nėra ėmę. Dabar ir nereikia, nes buitis jau sutvarkyta. O liguistai dėti litą prie lito tik tam, kad jų kuo daugiau sukauptum – nemato prasmės. Laisvus pinigus leidžia kelionėms, laisvalaikiui.

Šeima yra paėmusi paskolą ir įsigijusi nuosavą namą sostinėje. „Namui dabartinėmis rinkos kainomis tikriausiai iki gyvenimo pabaigos reikėtų taupyti, o naudotis juk norisi dabar”, – juokiasi moteris. Jos nuomone, paskolą būstui tikrai verta imti, aišku, prieš tai pasiskaičiavus galimybes ją grąžinti.

Gyvybės draudimas, pensijų fondai – šie ir kiti ilgalaikio taupymo instrumentai, kuriuos bendrovės direktorė siūlo savo klientams, išbandyti ir jos pačios šeimos: „Jaunam žmogui nesinori galvoti apie pensiją, atrodo, kad ji dar taip toli, tačiau gyvenime nutinka visko. Su tokiais atvejais dažnai susiduriu darbe ir todėl esu įsitikinusi, kad būtina nuo 30 metų apie 10 – 15 proc. savo pajamų atidėti ateičiai”.

Kiekvienas žmogus, mažiau ar daugiau pasiturintis, nepritrūks norų ir pagundų, tad taupymą gali atidėti ateičiai, todėl gyvybės draudimo ar pensijos kaupimo sutartis – gera drausminanti taupymo priemonė.

„Anksčiau aš irgi negalėjau atsispirti akcijoms, nuolaidoms, kai gali pirkti pigiau. Bet ilgainiui įsitikinau, kad taip tik prisiperki nereikalingų daiktų”, – aiškina A.Ungulaitienė.

Stengiasi nelepinti

Keturiolikmetė Ungulaičių dukra Vaiva taip pat žino pinigų vertę. Gauna kišenpinigių, tačiau dalį jų deda į taupyklę. Visais reikalingais daiktais ją aprūpina tėvai, todėl santaupas ji leidžia pramogoms ir pomėgiams. Kadangi labai domisi krepšiniu, perka jo atributiką, marškinėlius su krepšininkų parašais ar bilietus į rungtynes. Už savus pinigus nueina su draugais į piceriją.

Ypatingų reikalavimų, kad trūks plyš reikia kokio nors madingo dalyko, Vaiva tėvams nekelia. Mama tuo džiaugiasi. „Aš augau kitomis sąlygomis, visuotinio deficito laikais, kai daug ko trūko, negalėjai gauti, kartais tekdavo ilgokai palūkėti, kol atsiras galimybė įsigyti norimą daiktą”, – prisimena pašnekovė.

Nors dabar galimybės ir leistų, ji nemano, kad reikėtų tenkinti kiekvieną dukters užgaidą: „Jai vėliau gyvenime dėl to kiltų sunkumų. Juk nevaikščiosime visą laiką iš paskos. Nesame iš tų tėvų, kurie ir karjerą sutvarkys, ir gerą vyrą suras”. Tačiau jie stengiasi kelti savo atžalai tikslus. Galėtų ir taip nupirkti trokštamą abonementą į „Siemens” areną, kur vyksta krepšinio rungtynės, tačiau sako: jei gerais pažymiais baigsi semestrą, tada gausi. Tai tampa paskata stengtis mokytis.

Giedrė Budvytienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.