Avarijose, kur neišvengta sužeistųjų ar aukų, vairuotojų laukiančios ilgai trunkančios procedūros privalomos
Kiekvienas vairuotojas, dalyvavęs įskaitiniame eismo įvykyje, susiduria su neišvengiama prievole – blaivumo tikrinimu. Tokia procedūra atliekama nepaisant to, ar asmuo kaltas dėl avarijos, ar ne. Atrodytų, kad dėl to pykti lyg ir nederėtų, tačiau daugelio vairuotojų netenkina dabartinė tvarka, pagal kurią galbūt netgi dėl kito eismo dalyvio kaltės į avariją pakliuvęs žmogus priverstas sugaišti mažiausiai pusdienį.
Nustebino teisėsaugininkų abejingumas
Į „Kauno dienos” redakciją kreipusis kauniečių pedagogų pora papasakojo rugsėjo pradžioje pakliuvę į automobilių avariją, po kurios policijos pareigūnų elgesys juos gerokai suglumino. Aukštųjų mokyklų dėstytojais dirbančią moterį ir tąkart šeimos automobilį vairavusį jos sutuoktinį labiausiai nustebino tai, kad teisėsaugininkai nekreipė nė menkiausio dėmesio į vyriškio patirtą išgąstį ir liepė jam savo transporto priemone nuvykti iki gydymo įstaigos pasitikrinti blaivumą. Visi šie formalumai dėl eismo nelaimės nekaltam docentui kainavo pusę darbo dienos.
„Kaip galėjo pareigūnai leisti važiuoti vyrui, kurį jie galbūt įtaria esant neblaivų? Juo labiau kad jis patyrė šoką, o be to, po avarijos automobilis tikrai buvo techniškai netvarkingas. Tokios būsenos važiuodamas į ligoninę jis galėjo ir pats sukelti avariją”, – neslėpdama pasipiktinimo sakė moteris.
Pasakodami apie eismo įvykio aplinkybes sutuoktiniai teigė pirmadienio rytą, apie 7.30 val., važiavę į darbą. Greta K.Petrausko ir M.Jankaus gatvių sankirtos esančia pėsčiųjų perėja ėjo keli moksleiviai. Sustoję praleisti vaikus pašnekovai sakė nė nespėję pastebėti, kai po kelių akimirkų iš paskos atlėkęs kitas lengvasis automobilis rėžėsi į jų mašinos galą ir sustojo tik kiek tolėliau už perėjos. Būtent pastarosios transporto priemonės vairuotojui nuo smarkaus smūgio buvo praskelta galva, todėl įvykis traktuotas kaip įskaitinis.
„Laimė, tą akimirką perėjoje jau nebuvo pėsčiųjų. Mes staiga išlipome iš mašinos pasižiūrėti, kas atsitiko. Kol vyras apžiūrinėjo automobilį, aš padėjau ant šaligatvio stoviniavusiems vaikams pereiti gatvę, kad dėl kelią užtvėrusio susidūrimo neįvyktų dar didesnė nelaimė”, – kalbėjo moteris.
Ji pasakojo avarijos vietoje ilgai neužsibuvusi, mat privalėjo skubėti į darbą, todėl likusius formalumus toliau tvarkė tik prie vairo buvęs vyras. Pastarajam taip pat atrodė keista, kad alkotesterio neturėję pareigūnai, paėmę vairuotojo pažymėjimą ir mašinos dokumentus, liepė jam sėsti į sumaitotą savo automobilį ir vykti tikrinti blaivumo į gydymo įstaigą, esančią kone kitame miesto gale S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje.
„Mane šokiravo ir tai, kad ligoninėje nepakako vien tik papūsti į alkotesterį bei duoti kraujo mėginį tyrimams. Turėjau atlikti ir visus kitus testus, dėliodamas į vietas ir vardydamas eilės tvarka skaičius. Nesuprantu, kam to reikėjo, jei jau vien alkoholio kiekio matuoklis parodė nulius ir iškart po pūtimo į alkotesterį pareigūnai atidavė man vairuotojo pažymėjimą”, – svarstė vyriškis.
Po nuodugnaus blaivumo patikrinimo vyriškis vėl turėjo sėsti į savo mašiną ir vykti į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybą. Pastaroji – vėl kitame miesto krašte – Chemijos prospekte.
Nepaisant to, kad vyriškis dėl anksti ryte įvykusio incidento nebuvo kaltas, į savo darbo vietą vienoje Kauno aukštųjų mokyklų jis atvyko tik prieš pat vidurdienį – tiek užtruko visų su eismo įvykiu susijusių formalumų tvarkymas.
Pareigūnai gali leisti vairuoti
„Kauno dienos” kalbintas Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis, paklaustas apie panašias situacijas, pabrėžė, kad įskaitiniuose įvykiuose blaivumo patikrinimas – neišvengiama ir netgi privaloma procedūra. Pareigūnas tiksliai nurodė, kad tokią būtinybę reglamentuoja pernai gegužę Vyriausybės priimtas nutarimas ir juo patvirtintos „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės”.
„Man asmeniškai neteko girdėti nusiskundimų ar nepasitenkinimo atgarsių, kad vairuotojai skųstųsi pernelyg ilgai sugaištantys dėl įskaitinių eismo įvykių. Galbūt tokie nusiskundimai pasiekia policijos komisariatus, kurių darbuotojai dėl tokių incidentų atlieka ikiteisminius tyrimus. Vis tik nuvežimas į gydymo įstaigą ir po to grįžimas atgal į policiją tikrai užtrunka, tačiau tai yra neišvengiama”, – sakė S.Skvernelis.
Beje, Eismo priežiūros tarnybos viršininko minėtose taisyklėse teigiama: „Policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį (…) nedelsdami pristato į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros”. Atrodo, kad čia kalbama būtent apie teisėsaugininkų pareigą pristatyti asmenį į gydymo įstaigą blaivumui pati- krinti. Tuo tarpu S.Skvernelis pastarąją situaciją paaiškino kiek paprasčiau: „Jei pareigūnai tikrai įtartų, kad asmuo yra neblaivus, tai jam tikrai nebūtų leista kur nors važiuoti pačiam. Tokį pilietį pareigūnai pristatytų savo tarnybiniu automobiliu. Tiesiog, jei šiuo atveju avarijoje buvo sužeistųjų, tai joje dalyvavusių vairuotojų blaivumo patikrinimas tampa kone formalumu ir jį privalu atlikti nepaisant to, kad vyriškiai atrodė esantys visiškai blaivūs”. Eismo priežiūros tarnybos vadovas pridūrė, kad avarijose išgąstį patyrę ar automobilį smarkiai suniokoję vairuotojai visuomet gali paprašyti policininkų, kad šie iškviestų į nelaimės vietą techninės pagalbos automobilį, kuris nuvilktų mašiną į saugojimo aikštelę. O patys vairuotojai, anot S.Skvernelio, visuomet turi teisę į gydymo įstaigą nuvykti kartu su policijos pareigūnais. Tiesa, už sudaužyto automobilio nuvilkimą vairuotojas turės susimokėti pats.
Pas medikus – tik pusvalandis
Bene dažniausiai blaivumo tikrinimo procedūros laikinojoje sostinėje atliekamos Giedraičių gatvėje įsikūrusiame Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. Pastarosios įstaigos administratorė Žydrė Nutautienė patikino, kad bet kokiu atveju visas blaivumo tikrinimo procesas gali užtrukti ne ilgiau kaip pusvalandį. Pasak medikės, tokią tvarką reglamentuoja netgi anksčiau minėtos taisyklės.
„Vidutinė procedūros trukmė dėl neblaivumo nustatymo – trisdešimt minučių, jei nėra jokių pašalinių komplikacijų, trukdymų ar kitų nesklandumų. Ji atliekama policijos pareigūno siuntimu. Medikams įsitikinus tiriamo asmens tapatumu, atžymimas jo pristatymo laikas ir atliekamas pirmas matavimas alkotesteriu – alkoholio koncentracijos kiekiui iškvėptame ore nustatyti. Po to atliekamos kitos medicininės procedūros girtumui įvertinti. Praėjus dvidešimčiai minučių, atliekamas antras tikrinimas alkotesteriu. Po jo gydytojas, įvertinęs tiriamojo asmens klinikinę būklę, daro išvadą. Jei klinikinių duomenų pakanka, gydytojas rašo galutinę išvadą, jei jų negana, pateikia preliminarią išvadą, o galutinė parengiama tik gavus Teismo medicinos instituto laboratorijos išvadą”, – detaliai paaiškino Ž.Nutautienė.
Beje, medikė pridūrė, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai į gydymo įstaigą vienu metu atgabenami keli „pacientai” girtumui nustatyti, darbuotojai visuomet pirmenybę teiktų būtent avarijose dalyvavusiems asmenims, kad šiems tektų sugaišti kuo mažiau laiko.