Techninių apžiūrų centrų kontrolieriai imasi tikrinti automobilių dujinę įrangą
Lapkričio 1-ąją įsigalioja susisiekimo ministro įsakymas dėl techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms pakeitimo, kuriuo valstybinės techninės apžiūros įmonėms deleguojama automobilinės dujinės įrangos tikrinimo funkcija. Tai reiškia, kad rengiantis mašiną pristatyti TA ekspertų teismui nereikės rūpintis dujinės įrangos patikrinimo aktu (tokius lig šiol išduodavo dujinę įrangą montuojančios firmos), tačiau apžiūra pabrangs beveik dvigubai – iki 61 lito.
Naujos tvarkos ypatumai
Valstybinės techninės apžiūros metu kontrolieriai tikrins dujinės įrangos sandarumą, tvirtinimą, įrangos techninę būklę, įrašus dokumentuose bei anglies monoksido (CO) ir angliavandenilių (CH) kiekį išmetamosiose dujose, varikliui dirbant tiek benzinu, tiek dujomis. Transporto priemonėse veikianti alternatyvi kuro sistema bus pripažįstama tvarkinga tik tada, kai bus sumontuoti visi dujinės įrangos elementai. Tuo atveju, kai sumontuoti ne visi įrangos elementai, valstybinės techninės apžiūros metu transporto priemonė bus vertinama kaip su dideliu trūkumu.
„Pastaroji nuostata reiškia, kad išsiėmęs dujų balioną ar kurį nors kitą sistemos agregatą automobilio savininkas negalės gudrauti, esą tikrinti dujinės įrangos nėra prasmės, nes ji nenaudojama. Jei tokia įranga mašinoje yra – ji turi nepriekaištingai veikti”, – sakė techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” viceprezidentas Gintautas Šlėderis.
Įdomu, kad, „Transekstos” duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tik 5 proc. automobilių turi dujinę įrangą. Tačiau šioje srityje dirbantys verslininkai neabejoja, kad iš tiesų tokių mašinų yra ne mažiau kaip 25 proc. Tokias spėliones patvirtina ir faktas, kad per keletą pastarųjų metų benzino pardavimo apimtys mūsų šalyje sumenko beveik trečdaliu, nors automobilių skaičius nuolat augo. G.Šlėderis atkreipė dėmesį, jog po lapkričio 1-osios įmonės, sumontavusios dujinę įrangą transporto priemonėms turės išduoti pažymą, kurioje turės būti nurodoma šios įmonės rekvizitai, sumontuoto dujų baliono ir reduktoriaus gamintojas, sertifikavimo numeriai bei sumontavimo data. Tačiau dujinės įrangos automobilių maitinimo sistemoje bus tikrinama nepriklausomai nuo to, ar mašinos savininkas pateiks pažymą apie suskystintų naftos dujų įrangos patikrą, išduotą tokią įrangą montuojančioje įmonėje. Be to, nuo 2006-ųjų lapkričio 1-osios Lietuvoje registruotų transporto priemonių, kai jose įrengta dujų įranga, registracijos liudijimo grafoje „degalai” turi būti įrašas „benzinas/dujos”.
Vardydamas svarbiausius reikalavimus, į kuriuos bus kreipiamas dėmesys techninės apžiūros metu, G.Šlėderis sakė, kad kontrolieriai vertins visų automobilyje įrengtų maitinimo sistemų veikimą – jos privalo būti sukomplektuotos taip, kad dirbtų patikimai ir saugiai. Automobilis techninei apžiūrai turi būti pateiktas su ne mažiau negu 50 proc. užpildytu dujų balionu.
Automobilio dujų baliono identifikacinė lentelė turi būti matomoje vietoje, lentelėje, be kitų duomenų, turi būti nurodyta baliono kito patikrinimo data, jei baliono identifikavimo lentelėje yra nurodyta tik pagaminimo data, kitas baliono patikrinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip po 10 metų nuo jo pagaminimo. Likęs laikas iki baliono patikrinimo turi būti ne trumpesnis negu automobilio techninės apžiūros periodiškumas.
Dujų balionas turi būti patikimai pritvirtintas numatytais tvirtinimo elementais, o jo apatinis žemiausias taškas negali būti žemiau kaip 200 mm nuo važiuojamosios dalies paviršiaus. Balionas negali būti sumontuotas variklio skyriuje.
Visi dujų įrangos komponentai turi būti patikimai pritvirtinti ir tinkamai apsaugoti nuo pažeidimų, galinčių atsirasti dėl judančių variklio elementų, išorinio vandens ar purvo poveikio, pervežamo krovinio galimo pasislinkimo. Sumontuoti dujų įrangos komponentai negali išsikišti už automobilio gabaritų daugiau kaip 20 mm. Užpildymo blokas turi būti įrengtas automobilio išorėje stacionariai.
Daugiau skaidrumo
Klausiamas, kokių permainų tikimasi įsigaliojus naujajai tvarkai, „Transekstos” viceprezidentas tvirtino, jog visų pirma turėtų baigtis prekyba pažymomis apie „tvarkingą” dujų įrangą. Vieša paslaptis, kad kai kuriose alternatyvias maitinimo sistemas montuojančiose įmonėse už pinigus buvo galima sutvarkyti reikiamus dokumentus automobilio net neparodžius meistrams.
„Nors dujų įrangą montuojančių įmonių atstovai, derinant techninių apžiūrų tvarkos pakeitimus norėjo įteisinti kiek kitokias nuostatas, tačiau priimtasis variantas juos irgi tenkina. Visi sutinka, kada ateityje šioje srityje turėtų būti daugiau tvarkos”, – sakė G.Šlėderis.
Tuo tarpu Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos „Autoekologija” vadovas Romualdas Nekrašas naujoves vertino nevienareikšmiai. „Tikrai sveikintina yra tai, jog rinkoje atsiranda nešališkas dujų įrangos montavimo darbų kokybės vertintojas. Lig šiol egzistavusi tvarka, kai firmos pačios montuodavo dujų įrangą ir pačios išduodavo pažymas, esą viską atliko nepriekaištingai, tikrai nebuvo normali. Kita vertus, lieka nemažai abejonių, ar techninių apžiūrų stotyse dirbantiems meistrams iš tiesų pakaks žinių apie dujų įrangos montavimo ypatumus ir dalykus, kurie kelia didžiausią pavojų. Hermetiškumo tikrinimas, kuriam ketinama skirti pagrindinį dėmesį apžiūros metu, yra tik vienas elementų. Man yra tekę dalyvauti ne vienoje ekspertizėje ir ieškoti gaisrų priežasčių, kurie paprastai kyla dėl lyg ir nekaltų klaidų montuojant dujų įrangą. Tačiau nuo lapkričio 1-osios lig šiol galiojusios montavimo taisyklės paskelbiamos negaliojančiomis, o naujų kol kas nėra”, – pastebėjo R.Nekrašas.
Pašnekovas apgailestavo, kad techninių apžiūrų tvarkos permainas tvirtinę susisiekimo ministerijos pareigūnai neatsižvelgė į kai kuriuos pakankamai svarbius pasiūlymus. Tarkim, ant dujų balionų žymėti patikros terminus iškertant datą, o ne klijuojant popierines žymas. Asociacijos „Autoekologija” paslaugų rengiant naujas dujų įrangos montavimo taisykles taip pat buvo atsisakyta.
Silpnosios grandys
Paprašytas nurodyti, kokios automobilių dujų įrangos montavimo ar eksploatavimo klaidos sukelia daugiausia rūpesčių, R.Nekrašas patikino, jog beveik visos problemos būna užprogramuojamos montuojant įrangą.
„Tarkim, dujų balioną ir variklio skyrių jungiantį vamzdelį pravedant pro kėbule išgręžtas skyles, dažnai nenaudojamos jokios izoliacinės medžiagos. Nuo vibracijos variniams vamzdeliams nuolat trinantis į skylių briaunas atsiranda kiaurymės ir dujos nuteka. Apskritai Lietuvoje retai kada naudojamos antivibracinės kilpos, galinčios apsaugoti nuo sistemos gedimų. Nusikaltimu reikėtų laikyti ir sprendimą montuoti senos kartos multivožtuvus. Dažnai rimtos problemos išprovokuojamos aušinimo sistemą pritaikant prie dujų įrangos poreikių. Jei reduktorius nėra tinkamai šildomas, skystos dujos patenka į variklį, o čia itin stipriai plečiasi ir grasina sukelti gaisrą. Tokių bėdų galima išvengti, jei 1 – 3 kartos dujų įranga bus papildyta vadinamuoju „termotroniku” – prietaisu, kuris užfiksavęs reduktoriaus atšalimą automatiškai atjungia dujų tiekimą”, – vardijo R.Nekrašas.
Asociacijos „Autoekologija” vadovas taip pat pastebėjo, kad nemalonumų gali sukelti ir netinkama dujų įrangos priežiūra ar įvairių prietaisų parodymų ignoravimas.