Baiminamasi, kad kai kurie nuomininkai gali likti „ant ledo”, nes Kauno miesto savivaldybėje vilkinamas valstybės garantinių raštų vykdymas
Kauno miestui Vyriausybės skirtas šimtas milijonų litų nuosavybei atstatyti jau sumažėjo perpus. Tačiau nuosavybės atkūrimo proceso dalyviai valdininkų darbe įžvelgia kompetencijos trūkumą ar net valstybės lėšų švaistymą.
Visiškai neaišku, kiek nuomininkų apsigyvens planuojamuose pastatyti šešiuose daugiabučiuose namuose, nes naujo būsto kaina gerokai viršys žmonių finansines galimybes.
Panaudojo pusę sumos
Kauno politikai informuoti, kad mieste sėkmingai panaudojamos šiemet Vyriausybės skirtos lėšos nuosavybei atkurti. Iš 100,5 mln. litų savininkams, nuomininkams ir religinėms bendrijoms jau pervesta 51,4 mln. litų.
„Nuomininkams panaudojome 35 mln. litų, savininkams – 15,9 mln. litų”, – sakė Savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėja Virginija Žuromskaitė.
Procesą paspartino Vyriausybė, pakeitusi valstybės garantijų vykdymo tvarką, todėl nuomininkai gali laisvai pasirinkti šeštąją valstybės garantiją. „Prarandamą nuomininko būstą įvertina Registrų centro ekspertai, ir žmogui belieka pačiam susirasti naują butą bei jį nusipirkti už valstybės skirtą kompensaciją”, – sakė V.Žuromskaitė.
Tokių nuomininkų spalio viduryje buvo 205. „Bet šie skaičiai keičiasi kasdien”, – pridūrė V.Žuromskaitė. Iki metų pabaigos tikimasi įvykdyti dar apie 410 valstybės garantijų.
Kritikuoja tarnautojus
Pasak V.Žuromskaitės, Savivaldybė beveik negauna skundų iš nuomininkų ir savininkų. Tačiau tai paneigė Grąžintinų namų gyventojų teisių komiteto pirmininkas Henrikas Kebeikis. „Nuosavybės teisių atkūrimo skyriuje dirba daug nekompetentingų žmonių, kurie nespėja nieko padaryti ir tai greitai pajus nuomininkai”, – sakė H.Kebeikis.
Pasak H.Kebeikio, Konstitucinis Teismas (KT) daugiau nepratęs nuosavybei atkurti skirto termino, todėl nuomininkai, net turėdami rankose valstybės garantinį raštą, nuo 2009 metų sausio 1 d. gali likti „ant ledo”. „Turtas bus pradėtas grąžinti žydams”, – sakė H.Kebeikis.
KT nutarimu, savininkams turtas turi būti grąžintas iki 2011-ųjų.
Dar griežčiau V.Žuromskaitės vadovaujamo skyriaus veiklą įvertino Namų ir žemės sklypų savininkų sąjungos vadovas Mykolas Vitkauskas. „Per šešiolika nepriklausomybės metų tokios netvarkos, kokia yra šiuo metu atkuriant nuosavybę, šalyje dar nebuvo, – tikino M.Vitkauskas. – Savininkams sugrąžinta tik apie 60 namų, kai jau reikėjo sugrąžinti apie 450”.
Tyrimas – per dieną
Neapsikentęs dėl Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus darbo, M.Vitkauskas dar rugsėjį kreipėsi į Kauno miesto merą Arvydą Garbaravičių prašydamas ištirti skyriaus vadovės veiklą. „Savivaldybei gavus Vyriausybės lėšas, V.Žuromskaitė per 15 dienų nepranešė nuomininkams registruotais laiškais apie jiems skiriamas lėšas gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidoms kompensuoti, – rašte dėstė M.Vitkauskas. – Savivaldybė Vyriausybės lėšas gavo birželio pradžioje, o nuomininkams apie tai buvo pranešta tik rugsėjo 8 dieną. Tarnautoja kelis kartus viršijo Vyriausybės nustatytą terminą, per kurį privalėjo žmogui pranešti apie valstybės garantijos vykdymą”.
Mero iniciatyva Savivaldybės administracijos direktorius A.Keserauskas rugsėjo 25 d. pavedė atlikti tarnybinį tyrimą, bet jau kitą dieną jį nutraukė. Šiuo metu A.Keserauskas yra išvykęs į Suomiją, todėl pakomentuoti savo veiksmų negalėjo.
Pasak M.Vitkausko, A.Keserauskas dangsto V.Žuromskaitę, nes abu jie yra konservatorių partijos nariai.
Pažymoms atseikėta ketvirtis milijono litų
„Kauno dienai” V.Žuromskaitė pripažino, kad yra nepatenkintųjų nuosavybės atkūrimu. „Bet jų nėra daug”, – sakė V.Žuromskaitė.
H.Kebeikis tvirtino, kad yra apie 30 nuomininkų, kurie vengia pasirašyti valstybės garantinius raštus. „Bet šie žmonės yra suklaidinti. Juk jiems mirus vaikai negalės paveldėti turto, jei prieš mirtį nebuvo pasirašytas garantinis raštas”, – įspėjo H.Kebeikis.
Nuomininkams jis siūlo kuo greičiau pasirinkti šeštąją valstybės garantiją. „Bet yra kita problema. Nuomininkai nesulaukia, kada pas juos atvyks Registrų centro specialistai ir įvertins nuomojamą būstą. Pažyma galioja tik tris mėnesius. Vėliau reikia naujos pažymos, – sakė H.Kebeikis. – Be to, už tas pažymas Registrų centrui sumokami dideli pinigai, todėl toks dažnas perkainojimas yra netikslingas”.
Viena turto vertinimo pažyma Savivaldybei kainuoja 450 litų, todėl vien pažymoms Savivaldybė šiemet jau išleido 278 tūkst. Lt.
Rengiasi statyti šešis namus
Gavusi 100 mln. litų nuosavybei atkurti, Savivaldybė juos užsimojo panaudoti ir pradėdama šešių daugiabučių namų statybą. Du namai bus pastatyti A.Juozapavičiaus prospekte, o dar 4 – Veverskio gatvėje. Šiomis dienomis buvo atplėšti atviro konkurso rangovui parinkti vokai. „Preliminari nugalėtojų eilė dar neaiški, nes iš pradžių įvertinsime dalyvių kvalifikaciją, taip pat, ar jų pasiūlymai atitinka konkurso reikalavimus”, – sakė Viešųjų pirkimų ir privatizavimo skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas.
Iki lapkričio pabaigos paaiškės kiekvieno namo statybos rangovas. Vieno namo statyba vertinama 7-8 mln. Lt. „Sąmoningai neskelbėme konkurso visam kvartalui pastatyti, nes norėjome gauti daugiau pasiūlymų”, – tikino R.Mačikėnas. „Kauno dienos” žiniomis, konkurse dalyvauja 25 statybų bendrovės.
Būsto vertė viršys finansines galimybes
V.Žuromskaitė pripažino, kad ne visi nuomininkai norės keisti būstą, kai „Kauno diena” suabejojo, ar žmonės norės keltis į beveik 200 tūkst. litų kainuojančius butus. Jiems valstybė kompensuoja tik prarandamo būsto kainą, o trūkstamą sumą žmonės privalės sumokėti iš savo kišenės.
„Jie galės paimti kreditus, ir tokių žmonių yra”, – tikino V.Žuromskaitė. „Kauno dienos” žiniomis, naujus namus statyti bendrovės siūlo už 3800-3930 Lt/kv. m kainą. Vidutinis 45 kv. m butas su visa apdaila kainuotų ne mažiau nei 171 tūkst. Lt. „Kauno dienai” peržiūrėjus Registrų centro pateiktas 349 pažymas, paaiškėjo, kad minėtą sumą viršys tik 123 nuomininkai.
Tai reiškia, kad net dviem trečdaliams nuomininkų iš kažkur reikės gauti papildomų lėšų. Dalis žmonių, gyvenančių Senamiestyje ir Žaliakalnyje, atsisakys keltis į ne tokią prestižinę vietą, kokia yra Žemieji Šančiai. Naujuose daugiabučiuose bus įrengta iš viso apie 300 butų.
Savivaldybės tarnautojai tikina, kad jei liks laisvų butų, juose apsigyvens socialinio būsto laukiantys asmenys.
Kol kas neaišku, už kokias lėšas bus statomi šie namai, nes statybų rangovams planuojama pervesti 10-15 proc. avansinės sumos. Likusią sumą turės skirti Vyriausybė.