„Tyliosios medžioklės” mėgėjai vis dar tebetraukia į miškus grybauti. Vokietijos ir Austrijos gydytojai toksikologai „rugiapjūtei” pasiruošia iš anksto. Perspėjimai ir patarimai nepadeda – žmonės vis tiek renka nežinia kokius grybus, juos valgo.
Šiemet, kaip ir pernai, grybų sezonas pareikalavo aukų. Vien Vokietijos Riuselschaimo rajone penki apsinuodiję žmonės pateko į ligoninę. Nukentėjusių nuo nuodingų grybų buvo ir kituose regionuose. Maino universitetinės ligoninės toksikologijos skyriaus medikai pasakoja, kad kasdien skambina 20-25 žmonės, norėdami sužinoti, ar jie kartais neapsinuodijo grybais.
Kur galima patikrinti, ar grybai valgomi? Ko jokiu būdu negalima daryti apsinuodijus grybais? – į šiuos ir į kitus klausimus atsako Vokietijos ir Šveicarijos specialistai.
– Vokietijos spaudoje pasirodo daug nerimą keliančių pranešimų. Vadinasi, apsinuodijusių grybais šiemet labai daug?
Į šį klausimą atsako Vokietijos Maino toksikologijos universiteto mokslinis bendradarbis biologas Dagmaras Ekartas.
– Apsinuodijimų skaičius priklauso nuo grybų gausos. Šiemet jų augimo sąlygas galėtume pavadinti idealiomis – karšta vasara, vasaros pabaigoje daug drėgmės. Kalbant apie 2005 metų sezoną, pasakytina, kad iš viso dėl apsinuodijimo grybais užfiksuoti 408 skambučiai. Šiemet nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 13 d. mūsų centre užregistruoti 226 skambučiai.
– Kokie grybai ypač pavojingi ir nuodingi?
– Apskritai pažymėtina, kad nuodingiausi yra lakštabudiniai grybai. Apsinuodijus jais dažnai pažeidžiami vidaus organai (kepenys, inkstai ir kt.). Žmogus, apsinuodijęs šiais grybais, gali numirti. Vamzdeliniai mažiau pavojingi. Bet ir tarp jų yra pakankamai nuodinga rūšis – šunbaravykis (boletus satanas), kuris gali smarkiai pakenkti virškinimo organams.
– Ką reikėtų daryti įtarus apsinuodijimą?
– Pirmiausia paskambinti į artimiausią apsinuodijimų centrą. Net jei žmogus nukentėjo prieš keletą valandų ar dienų. Centro darbuotojai patars, ką jūs turite daryti.
– Ar pavojinga gydytis patiems?
Atsako Rene Flameris, Greitosios medicinos pagalbos apsinuodijusiems grybais ekspertas, medicinos mokslų daktaras (Šveicarija).
– Pavojingiausia manyti, kad virškinimo sutrikimas, pykinimas ir vėmimas praėjus 6-12 valandų po to, kai žmogus valgė grybų, – nieko tokio. O iš tikrųjų apsinuodijimo šungrybiais, baltosiomis musmirėmis, skėtiniais, nevirtais bobausiais ir kai kuriais kitais grybais požymiai dažniausiai pasireiškia po 8-12 valandų. Tada kiekviena minutė labai svarbi, į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant. Tuo tarpu „nekalti” grybai praneša apie save greičiau – po kelių minučių ar valandų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad dažniausiai apsinuodijęs žmogus yra suvalgęs abiejų minėtų kategorijų grybų.
Suvalgius miške surinktų ir specialisto nepatikrintų grybų ir pajutus pirmuosius apsinuodijimo požymius (pykinimas, vėmimas), reikia nedelsiant kreiptis į artimiausią ligoninę.
Nevirtų grybų, patiekalo likučius rekomenduojama atsinešti. Be to, visiems valgiusiems tų pačių grybų reikėtų eiti į ligoninę kartu, net jei tuo metu jie nieko blogo nejaučia.
Kalbant apie vaikus, žinotina, kad bandymas gydyti juos namuose – taip pat provokuoti vėmimą druskos tirpalu – gresia sunkiomis pasekmėmis, nes druską galima perdozuoti (įberiamas valgomasis šaukštas vietoje arbatinio šaukštelio, liepiama gerti tirpalo pakartotinai, jei pirmasis bandymas nesukėlė vėmimo ir kt.).
Beje, vaikams iki 12 metų miško grybų duoti apskritai nerekomenduojama. Be to, net dauguma dirbtiniu būdu užaugintų grybų yra sunkiai virškinamas maistas. Netgi suaugusiesiems patariama juos valgyti ne kaip pagrindinį patiekalą, o kaip garnyrą.
Šveicarijoje „tylioji medžioklė” uždrausta daugelyje regionų. 18-oje šios šalies kantonų galioja specialios grybavimo rekomendacijos.
Pirmiausia nustatomas didžiausias surinktų grybų kiekis. Dažniausiai norma yra 2 kg vienam žmogui, kai kur – ne daugiau kaip 1 kg. Ciūricho regione išimtis numatyta tik kelmučiams. Šie „parazituojantys” grybai gali pakenkti miško paklotei, todėl jie renkami be apribojimų.
Kai kuriuose regionuose nustatomos ne tik bendrosios masės normos. Pavyzdžiui, Obvaldene grybautojo pintinėje gali būti ne daugiau kaip pusė kilogramo bobausių, Liucernoje ir Uri ribojamas ne tik surinktų bobausių, bet ir voveraičių kiekis – atitinkamai ne daugiau kaip 0,5 ir 2 kg. Bet tai dar ne viskas.
Grybaujant svarbu ne tik norma, bet ir laikas! Kai kuriuose kantonuose nustatytos dienos, kada grybauti apskritai negalima. Miške vaikščioti galima, o grybų rinkti – ne. Dažniausiai kiekvieno mėnesio 1-7 d. (kartais 1-10 d.) nustatoma „sanitarinė savaitė”. O Uri ir Švicoje draudžiama grybauti ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Kai kur nustatytos grybavimo valandos.
Visuose Šveicarijos kantonuose dirba specialistai – vadinamieji oficialūs grybavimo kontrolieriai, į kuriuos rekomenduojama kreiptis, kad jie (nemokamai) patikrintų miško trofėjus, kol dar nevėlu.
Patirtis rodo, kad tokie tikrinimai yra reikalingi. Pavyzdžiui, Liucernos kantone nevykėlis grybautojas džiaugdamasis, kad aptiko grybingą laukymę, atnešė kontrolieriui patikrinti dėžę… baltųjų šungrybių!
Norint tapti ekspertu, reikia mokytis VAPKO (Šveicarijos oficialių grybų kontrolierių susivienijime) arba panašioje mokslo įstaigoje, pasisemti patirties ir išlaikyti valstybinius egzaminus.
Iš pradžių raštu – smulkiai ir tiksliai aprašyti šešias pavojingiausias nuodingų grybų rūšis. Po to ir žodžiu – penkių narių komisijai stebint atpažinti ir suskirstyti į valgomųjų ir nevalgomųjų grybų kategorijas 70 įvairių grybų.
Laikant egzaminą reikia atsakyti į klausimus iš mikologijos ir toksikologijos, taip pat iš įstatymų, susijusių su grybais, srities.
Už teisingus atsakymus skiriami balai, už neteisingus jie atimami. Egzamino nepavyksta išlaikyti, jei nesurenkama pakankamai balų arba jei nepavyksta atpažinti vieno vienintelio nuodingo grybo. Perlaikyti egzaminus galima tik du kartus.
😳 🙂 😀 😉 😛 🙁 😥 😮 😐 💡 😯 👿 😡