Viens du trys, viens du trys, viens du trys – taip valso sūkury sukasi „Lietuvos šokių dešimtuko” poros kiekvieną šeštadienio vakarą, bandydamos išsiaiškinti, kuri pora labiausiai pakerės Lietuvos televizijos žiūrovą. aučiasi ir elgiasi šokėjai prieš pasirodymus?
Iš šalies viskas atrodo idealu – išpuošta, spindinti televizijos studija, įstabiai pasidabinę vedėjai, nepakartojamo grožio merginų suknelės ir kostiumai. O kaip yra už kadro?
Už kadro kiek kitaip – dalyvių nerimas ir paskutinis žingsnelių kartojimas prieš veidrodį, panosėj niūniuojant šokių melodijas, dizainerių ir trenerių lakstymas pirmyn atgal, vis žiūrint, ar auklėtiniai atrodo vis dar taip pat, kaip ir prieš kelias valandas, prodiuserių priežiūra, kad visi būtų vienoje vietoje ir nepaklystų LTV koridoriuose. Aplinkui tik girdėti pagrindinis klausimas: „Kada eteris?” Liko dar penkios minutės. Žiūrovui gal ir nedaug, dalyviui – pakankamai, kad spėtų pamatyti save veidrodyje, užmiršti ir prisiminti naują šokį, surūkyti paskutinę cigaretę… Vedėjams Jurgai Česnavičiūtei ir Rolandui Vilkončiui laikas eina dar kitaip – jie stovi prieš žiūrovus ir kalba bet ką, mėgindami „tempti” laiką. Liko kelios sekundės. Eteris. Žydrųjų ekranų žiūrovai išgirsta žvalius vedėjų balsus, o šokėjai pasitempia ir laukia, kol prodiuserė Indrė Siesiūnienė pasakys: „Eina pirma pora. Antra. Trečia”. Ir taip toliau, kol pagaliau pristatomos visos.
Jaudulio vis mažiau
Tačiau grįžkime į užkulisius, kai transliacija dar neprasidėjusi. Dalyviai rūpinasi vienas kitu: kolegos batai numindžioti, šokėjos kaspinas kreivas – niekas nenutylės, kiekvienas pasakys ir pataisys. Kad nerimas nenugalėtų, visi juokauja. Kiekviena pora jau moka šokti dviese, bet ne visi išbandę tai daryti trise. Kelios minutės iki eterio – pats tinkamiausias laikas parodyti, ką moki. Kai prasidėjo laida, baigėsi visos linksmybės – šokėjai susikaupė ir stengėsi atsiduoti šokiui.
„Pamenu, pirmą kartą siaubingai jaudinausi, o šįvakar jokio jaudulio nebėra – matyt, atsirado praktika, – svarstė Laima Paksienė, viena iš šokių dešimtuko lyderių. – Kai prisimenu pirmą kartą, tada virpėjo viskas: ir kojos, ir rankos. Dabar turiu daugiau pasitikėjimo savimi”. L.Paksienė mano, jog nerimas priklauso nuo to, kiek laiko per savaitę kiekvienas skiria repeticijoms. „Darželyje neraviu, tad tikrai įdedu gerokai daugiau darbo”, – teigė moteris.
Greta Šapkaitė taip pat vijo šalin jaudulį. „Patirtis scenoje leidžia būti ramesnei, jaustis tvirčiau ir susikaupti. Bet reikia šiek tiek ir nerimo – tas, kas nesijaudina, arba jau miręs, arba jam visai vienodai saulė šviečia”, – juokėsi pradedančioji šokėja.
Konkurencija tarp žiūrovų
Po pirmo šokio įtampa sumažėja, rodos, dalyviai jau įsijautė į savo vaidmenis ir nekantriai laukia antros dalies. Tuomet šiek tiek lengviau ir spaudos fotografams, ir žurnalistams, atėjusiems pasidomėti, kaip viskas vyksta iš tiesų: dalyviai su mielu noru atsakinėja į jų klausimus ir pasakoja, kaip jaučiasi šokdami. Tačiau kiekvienas vis dar juda prieš veidrodį, nori pasirodyti kuo geriau, nors tikina, kad konkurencijos tarp jų nė su žiburiu nerasi. „Visi suvokiame, kad čia tik žaidimas”, – sakė praėjusį šeštadienį lydere tapusi Rūta Ščiogolevaitė. G.Šapkaitė priduria, kad varžosi labiau TV žiūrovai negu dalyviai. „Kažkaip nekonkurencingi mes čia. Man atrodo, kad žiūrovai labiau konkuruoja, palaikydami vieną ar kitą porą, negu mes šokdami. Kiekvienas atėjome išmokti šokti, nesvarbu, kaip kam sekasi”, – tikino G.Šapkaitė.
Penkios dienos repeticijų dėl minutės trukmės pasirodymo
Prabilus apie šokių pamokų pradžią, dalyviai ima šypsotis. „Pirmieji žingsneliai buvo tiesiog neįveikiami ir sunkūs: reikėjo matyti mano veido išraišką, kai juos pamačiau”, – juokėsi Greta. Į konkursą ji atėjo niekad nešokusi, todėl kiekvienas šokio judesys merginai buvo naujas. „Iš pradžių viskas atrodė labai sunku: reikėjo atsiminti judesius, eiliškumą, kaip statyti kojas, kaip turi judėti rankos, kūnas, galva, ausys, nosis ir visa kita”, – pradžią prisiminė ji. Ne kitokia pradžia buvo ir R. Ščiogolevaitei. Ji tikina, kad jai buvo ir vis dar yra sunku. „Tai, kad man gerai sekasi, yra kažkoks man netikėtas naujas talentas”, – stebėjosi dainininkė.
Kiek kitokios bėdos užgriuvo L.Paksienę. Kadangi yra visuomenei gerai žinomo žmogaus žmona, ji jautė atsakomybę ir nenorėjo tapti pajuokos objektu. Tuo labiau kad šokiai niekada nebuvo jos stiprioji vieta. Dabar moteris džiaugiasi savo pasirinkimu ir visiškai nesigaili to, ką padarė. Be to, dar papildomai mokosi šokio meno pas privačią mokytoją.
Per savaitę visos poros turi paruošti minutės trukmės pasirodymą. Kitas šokis yra kartojamas. Taigi penkias darbo dienas kelias valandas per dieną jie skiria tai minutei šokio, kurį žiūrovai mato šeštadienio vakarais.”Tik dabar supratau, kas yra šokis, – tai juodas prakaito darbas”, – tvirtino L.Paksienė. Jai pritarė ir R.Ščiogolevaitė, kuri dėl repeticijų ir konkurso atsisakė šeštadieninių koncertų ir laisvalaikio.
Šokiams gyvenime atsiras vietos
Tiesa, dainininkė nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be šokio. „Muzikos, be abejo, neapleisiu, bet ir be šokio nebeįsivaizduoju savo gyvenimo”, – prisipažino dainininkė. Jai pritaria ir dainininkas Mantas. Greitai bus išleistas jo albumas, kur taip pat gali atsispindėti nauja jo patirtis.
G.Šapkaitė ir L.Paksienė tikisi rasti vietą, kur galės pritaikyti tai, ką išmoks per šį laiką. Pastaroji sako, esą jos vyras lankęs pramoginius šokius, todėl puikiai galįs vesti partnerę. „Seniau būdavo vis valsas, o dabar jau kaip džaivą dėsiu!” – džiaugėsi būsima šokėja.
Pernai jėgas išmėginęs „Lietuvos dainų dešimtuke” dainininkas Mantas panoro dalyvauti „Lietuvos šokių dešimtuke”. „Kažkas „sušvietė”, matyt, gyvenime ateina senatvė, kai pats nesupranti, ką darai. Taip ir sutikau dalyvauti šioje laidoje, o paskui nebeturėjau kur
trauktis”, – pasakojo Mantas. Kol kas šokti jam puikiai sekasi, nors, jo žodžiais tariant, šoka taip, kaip moka. „Sunku šiame projekte, nes niekad gyvenime nešokau ir maniau, kad tikrai nesugebu. Maniau, tikrai neišeis, kvailai atrodysiu. Kažkaip netyčia pavyko prasilaužti. Iki šiol niekada gyvenime nebuvau šokęs, net mokyklos diskotekose. O kai pabandžiau… Kartais juokauju, jog esu geresnis šokėjas negu dainininkas”, – juokėsi Mantas. Jis po truputį jaučia, kaip šokių aikštelėje keičiasi laikysena, išsitiesia, atsipalaiduoja kūnas. Bet dėl to tenka vargti ir aukoti paskaitų laiką. „Minutę šokio ruošiame visą savaitę. Minutę šokio visą savaitę! Kiekvieną dieną po keturias penkias valandas. Atrodo, jog per visą savaitę įmanoma penkiolika minučių paruošti, bet tai labai sudėtinga. Dabar šokiai tapo tuo esminiu, kertiniu akmeniu, aplink kurį sukasi visi kiti dienos darbai. Kiekvieną dieną pirmiausia susiplanuoju šokius, o tik po to visus kitus darbus ir mokslus”, – pasakojo dainininkas.
Šokius laidos dalyviams kuria treneriai, bet jie tariasi su šokėjais ir dėl judesių, ir dėl muzikos.
Nemaloniausias dalykas, anot Manto, yra kitų dalyvių iškritimas, kuris gadina šį šou. Tačiau Mantas su partnere užima aukštas vietas, tad iškritimas kol kas negresia. „Neteikiu tam per daug reikšmės – šoku taip, kaip išeina ir kaip man leidžia. Tarp nugalėtojų matau Rūtą Ščiogolevaitę, bet taip pat labai patinka Seržas Gandžumianas, – sakė Mantas, pats nežadantis iškeisti dainavimo į šokį. – Jau per senas tam. Dabar supuolė tiek darbų, tad stengiuos viską suderinti. Vis dėlto nesiskundžiu, nes man patinka daug kuo užsiimti. Ne vien dainuoti, galiu ir šokti, o gal kada dirbsiu kokia nors kontoros žiurke, – svarbu, kad tai teiktų džiaugsmo, man tai yra svarbiausia. Po šio šou tikrai turėsiu malonių prisiminimų”, – džiaugėsi Mantas.