Tik po nelaimingo įvykio Vilniaus Volungės pradinėje mokykloje prabilta apie būtinybę ieškoti būdų užtikrinti moksleivių saugumą
Nuo savaitės vidurio nerimsta aistros dėl sostinės Volungės pradinėje mokykloje kilusio incidento, per kurį antrokas, pasak pedagogų, sužalojo tris bendramokslius.
LŽ pranešus apie šį įvykį, nedidelę Vilniaus Antakalnio rajone esančią mokyklėlę užplūdo miesto savivaldybės švietimo valdininkai, psichologai, socialiniai darbuotojai, policininkai. Čia nuolat pasitarti renkasi mokinukų tėvai. Vakar vidurdienį mokykloje su tėvais susitiko sostinės meras Artūras Zuokas.
Išeitis – susitarti
Pasikalbėti su meru mokytojai bei antrokų klasės, išgyvenusios incidentą, tėvai pageidavo be žurnalistų. „Svarbiausia siekiant šią opią problemą išspręsti, o ne ją didinti, kad abi šalys siektų maksimalaus sutarimo. Kad vaikai į mokyklą galėtų eiti drąsiai ir saugiai, mes pasirengę suteikti pagalbą tiems vaikams, toms šeimoms, kurioms ji reikalinga”, – po valandą trukusio pokalbio LŽ sakė Zuokas.
Pasak jo, antra problema, kuri aptarta su tėvais, įstatymų spragos. „Šiandien įstatymai yra tokie netobuli, kad šiuo atveju tik didina konfliktą. Tad vienintelis būdas rasti išeitį – susitarimas. Mėginsime susitarti su abiem šalimis”, – teigė meras.
Savivaldybės pareigūnai siūlo specialių poreikių turinčiam devynmečiui mokytis namie. Tam esą pritaria ir antroko mama. Vėliau, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, vaikui gali būti rekomenduojama mokytis Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje įkurtoje specialiojoje klasėje. Taip pat specialistai pripažįsta, kad Volungės pradinės mokyklos direktorė neišnaudojo visų galimybių, siekdama išvengti šio konflikto ir jam įsiplieskus jį suvaldyti.
Stresą išgyvenusios antrokų klasės tėvai pasitarti rinkosi ir ketvirtadienio, ir penktadienio vakarą. Į vieną susirinkimą buvo atėję ir Santauto tėvai. „Mes bandėme rasti kalbą, bet mums nepavyko”, – apie pokalbį su jais LŽ sakė nukentėjusios mergaitės tėvas Arūnas Eidikis.
Įvykis atrodo išpūstas
Tuo metu policijos pareigūnams, tyrusiems šį įvykį, incidentas atrodo išpūstas.
„Incidentas buvo smarkiai išpūstas, visą informaciją reikia patikrinti, o ji labai prieštaringa. Apklausėme mokytojas, vaiko motiną. Apklausime ir vaikus. Vieni sako, kad vaikas agresyvus, motina aiškina, kad jis mokykloje buvo skriaudžiamas”, – teigė Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Baublys.
Anot jo, apklausę mokytojas, pareigūnai išsiaiškino, kad antraklasis peiliu esą nieko nežalojo. „Vaikas turėjo rankoje buką peiliuką plastilinui raikyti, tačiau juo niekam negrasino ir nieko nesužalojo”, – tikino pareigūnas. Jo teigimu, vaikų patirti sužeidimai nebuvę sunkūs, rimtesnės medikų pagalbos vaikams neprireikė.
Tačiau kaip LŽ išsiaiškino, tokias išvadas komisariato viršininkas padarė neturėdamas teismo medicinos ekspertų išvadų. Vilniaus 5-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Janas Griniukas vakar sakė, kad šios medžiagos tikimasi sulaukti kitą savaitę. Tuomet tik ir galima bus pasakyti, ar sužeidimai sunkūs, ar lengvi.
Mokyklos nelanko
Incidentas sostinės Antakalnio rajone įsikūrusioje Volungės pradinėje mokykloje įvyko trečiadienį. Mokyklos direktorė Danguolė Fokienė policijai pranešė, kad vienas antrokas netramdomas siautėjo mokyklos koridoriuose, užpuolė ir sužalojo tris bendraklasius.
Mokyklos direktorės pavaduotoja Zita Šaulytė vakar BNS sakė, kad po šio incidento pamokų nebelanko ir Santautas, ir dauguma jo bendraklasių. Ketvirtadienį iš 23 minėtos klasės mokinių į mokyklą atėjo 10, o vakar – tik 5.
Šaulytė pažymėjo, kad panašių problemų yra ir kitose mokyklose. „Padėti tokiems vaikams mokykloje sunku, nes ne visi tėvai nori pripažinti tas problemas, o be tėvelių sutikimo mokytojai negali.
„Pūlinys” trūko
Apie smurto protrūkių mokyklose priežastis ir visuomenės reakciją į tai LŽ kalbėjo su vaikų psichiatru Linu Slušniu.
– Pastarųjų dienų įvykiai mokyklose rodo, kad smurtaujantys vaikai tampa vos ne kasdieniu reiškiniu. Kodėl visuomenė tik dabar „pamatė” šią problemą?
– Sunku per vieną atvejį bendrai apžvelgti į vaikų smurto problemą. Kalbant konkrečiai apie Volungės pradinėje mokykloje susidariusią situaciją, manau, kad pačiai vaiko mamai būtina pripažinti faktą, kad su savo atžala ji turi rimtų problemų. Tokį mažametį reikėtų bent jau kelerius metus vedžioti už rankos, galbūt stipresnis efektas būtų tada, jei jo priežiūra užsiimtų vyras.
Apskritai mes neturime jokios sistemos, kuri rūpintųsi šiais dalykais. Yra internatai, tačiau ten „nuleidus” visus psichologinių sutrikimų turinčius vaikus, po kiek laiko turėsime dar didesnę problemą, nes tokios ugdymo įstaigos vaiko dažniausiai neperauklėja. Reikia atminti, jog suaugę šie vaikai bus mūsų visuomenės dalis.
– Didelė visuomenės dalies mano, kad smurtaujančius vaikus reikia izoliuoti nuo kitų, uždaryti tarp guminių sienų. Tačiau ar tai gali būti problemos sprendimas?
– Mūsų visuomenė iki šiol pasisako už mirties bausmę. Žmonių požiūris yra egoistiškas, jie ieško sau asmeniškai „patogiausių” problemos sprendimo būdų. Neįsigilinus į įvykių esmę, gana nesunkiai galime suformuoti tokį požiūrį.
Gaila, neturime mokyklų, kuriose tėvai būtų mokomi vaikų auklėjimo įgūdžių. Vis dėlto ne vienas šių žinių stokoja. Labai gerai, kad žiniasklaida iškėlė į viešumą šią problemą, „pūlinys” pagaliau trūko.
– Kaip manote, ar adekvati mokytojų reakcija, kai suaugusios pedagogės slepiasi nuo plastilinui pjaustyti skirtu peiliu ginkluoto devynmečio?
– Žinoma, tai absoliučiai netinkamas ir nepriimtinas elgesys. Nesuprantu, kodėl nieko nedarė mokyklos direktorė. Galbūt ji taip elgiasi norėdama sutirštinti spalvas.
Pirmąkart išgirdus apie visą mokyklą ant kojų sukėlusį devynmetį, man iškart kilo klausimas, kaip turi atrodyti antrokas, pajėgiantis užsukti ranką mokytojai ir nuo kurio savo kabinetuose užsibarikaduotų kitos pedagogės. Kažkas panašaus į King Kongą? Esu šventai įsitikinęs, kad dauguma pedagogų šioje situacijoje elgtųsi visiškai kitaip, jiems net nekiltų minčių užsirakinti ar palįsti po stalu.
– Daug kalbama apie viešumoje, ypač televizijoje, nuolat afišuojamą smurtą, seksualumą ir jėgos kultą. Kokį iš tiesų poveikį tai daro mažamečiams. Ar tai pagrindinė vaikų agresijos priežastis?
– Pirmiausia pripažinkime, kad dabar diskutuojame apie tai, ką jau turime ir ko nebepavyks išvengti. Mane nustebino oficialių valstybės pareigūnų reakcija, kuria siekiama kuo greičiau užglaistyti didžiulis nesklandumus vaikų ugdymo sistemoje. Mūsų vaikai, autoritetingų tyrimų duomenimis, šiuo metu yra patys nelaimingiausi Europoje ir gal net pasaulyje. Turime šnekėti, kad vaikams trūksta tėvų, pedagogų dėmesio.
– Šiandien – plastmasiniai peiliai, rytoj – jau tikri ginklai. Ar yra pagrindo baimintis, kad Lietuvoje gali įvykti tokie tragiški įvykiai, kaip JAV?
– Tikiu, kad to neatsitiks. Kaip vaikų psichikos specialistas, bandau tikėti, kad tokių tragedijų pas mus galima išvengti.
Žinoma, argumentų tokiam požiūriui yra mažai. Žvelgiant racionaliai, JAV kur kas liberalesnė ginklų įsigijimo tvarka, Lietuvoje to nėra. Tačiau negaliu kategoriškai teigti, kad to vieną dieną neįvyks. Turime iš esmės keisti situaciją, privalu sunkiai dirbti, kad po metų būtų matoma bent minimali pažanga šioje sferoje.