Baltijos išvalymas užtruks

Jūroje paskendusių tinklų išgraibstymo programoje pasišovę dalyvauti žvejai norėtų, kad ji būtų kuriama sparčiau įtraukiant ir kaimynines šalis.

Problemą, kad Baltijoje pilna pamestų žuvis pūdančių tinklų, geriausiai žino patys žvejai. Jie pirmieji ir susirūpino, kaip skenduolius ištraukti į paviršių. Net bandė tai daryti savomis jėgomis, kol suprato, kad tai ne kelių entuziastų pečiams.

Kartu su žvejais ieškoti išeities pradėjo ir tarptautinės programos „Baltic Sea Brase“ grupė, vadovaujama Valdo Jankausko. Susibūrė jūrinės aplinkos žmonių iniciatyvinė grupė. Jos nariams po pokalbių ne kartą buvo duoti namų darbai. Vieni aiškinosi, kas ir kodėl teršia jūrą išpildami už uosto vartų su naftos produktais sumaišytus vandenis, kiti – kas galėtų likviduoti ištrauktus iš jūros tinklus ir kitokias atliekas.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila – vienas idėjos išvalyti Baltiją nuo tinklų iniciatorių – namų darbus atlieka jau kelintą kartą. Surinko daugybę žvejybos laivų kapitonų naudotų jūrlapių, kuriuose pažymėti tinklai skenduoliai. Dabar aiškinasi, kiek kainuotų buvusį karo laivą „Vėtra“‘ pertvarkyti į tinklų gaudytoją. Gavęs protokolinius dokumentus, jo darbą tęs kitos žvejų organizacijos – Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra. Jis teigė be konkrečių dokumentų pas kariškius nebeisiąs ir užsiėmusių specialistų nuo darbo neatitrauksiąs. Žvejams susidaro įspūdis, kad darbai į priekį juda vėžlio žingsniu.

Reikia daugiau šalių

„Baltic Sea Brase“ grupės vadovas V.Jankauskas mano kitaip. Gerai neatlikus namų darbų, anot jo, nebus galima parengti tinkamo rytinės Baltijos išvalymo tarptautinio projekto, kurį finansuotų Europos Sąjunga. Tam, kad šis projektas būtų sėkmingas, reikia pritraukti daugiau šalių.

Tačiau kažkodėl Baltijos valyti neskuba nei žymiai turtingesni danai, nei švedai. Su projektu nėra susipažinę ir mūsų artimiausi kaimynai lenkai, latviai. Kitą mėnesį žadama vykti į Taliną. Ten A.Bargaila su paskendusių tinklų išvalymo iš Baltijos idėja supažindins Estijos žvejus. Dėmesio susilaukė jo pranešimas konferencijoje Gioteborge. Kitų metų rudenį panašią konferenciją žadama rengti Palangoje. Tačiau iš ko ir kaip sužinos apie Baltijos valymo vajų lenkai ir rusai – neaišku.

Veltui darbų nedarys

Jūrlapiai su nuskendusių tinklų žymomis mokslininkams perduoti jau prieš pusę metų. Už surinktą informaciją nė vienas žvejys jokio atlygio nei gavo, nei prašė. Tačiau mokslininkai už ačiū darbų neatliks. Tam, kad Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai patikrintų jūroje žvejų nurodytas tinklų skenduolių vietas ir parengtų studiją, reikėtų apie 50 tūkstančių eurų. Tokių pinigų žvejai neturi. Be to, mokslininkai galės patikslinti tik Lietuvos ekonominėje zonoje esančias vietas. O kur lenkų, rusų, latvių, estų žvejų jūrlapiai su tinklų skenduolių koordinatėmis? Kaip toje patarlėje, trūkt už vadžių – vėl iš pradžių.

Finansavimo projektas stringa

Nors tinklų išvalymo iš Baltijos problema gvildenama daugiau nei metus, ženklių rezultatų nematyti. Nėra nei mokslinės studijos, nei projekto, kokiame Baltijos plote tie nuskendę tinklai būtų graibstomi.

Klaipėdos žvejai turi patirties, kaip gauti lėšų iš Europos Sąjungos laivų pjaustymui į metalo laužą. Buvo parašytos programos, jos priimtos ir patikrintos Nacionalinėje mokėjimų agentūroje. Gauta lėšų iš Europos Sąjungos fondų ir žuvų aukciono statybai. Galbūt ir Baltijos išvalymo projektas nebūtų briedis giroje, jei konsultuojanti „Baltic Sea Brase“ taip ilgai nedrožtų iešmo kepsniui?

Patys žvejai sunerimę, kad iki šiol nėra šiuo klausimu kontaktų su lenkais, rusais. Baltija sienų neturi, ir jos sveikata turėtų rūpintis ne vien Lietuvos žvejai. Pats laikas ne tik namų užduotis, bet ir visus kitus darbus paspartinti, kad bent 2007 metais būtų galima pateikti argumentuotą projektą, kaip atsikratyti tinklų skenduolių ne tik jūroje, bet ir krante. Tam, ko gero, nesidairydami į šalis ir nelaukdami naujų papildomų užduočių turėtų ryžtis patys žvejai. Juolab kad konsultantas patikino, jog niekas kitas šių darbų neatliks.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.