Bankininkai siūlo traukti santaupas iš kojinių

Tautiečiai daugiau uždirba, daugiau gauna pinigų iš užsienio, tačiau daugiau ir skolinasi

Kas antras šalies gyventojas pinigus vis dar laiko namuose arba taupo sąskaitose banke ir nesusimąsto, kad kasmet jų santaupų vertę sumažina infliacija. Finansų specialistai ragina klientus pasirinkti efektyvesnius taupymo būdus ir kuo anksčiau galvoti apie pensiją.

Vizitai į banko poskyrius retėja

Dar visai neseniai bankininkai nėrėsi iš kailio įrodinėdami, kaip patogu atlyginimą gauti į kortelę, pinigus išsigryninti bankomate, o mokesčius už komunalines paslaugas susimokėti internetu. Šiandien nemažai šalies gyventojų be to jau neįsivaizduoja savo gyvenimo.

„Hansabanko“ duomenimis, nuo 2004-ųjų banko padaliniuose mokesčius mokančių klientų sumažėjo perpus, tuo tarpu besinaudojančiųjų elektroninės bankininkystės sistema padaugėjo beveik triskart.

Klientų departamento direktorius Vitalijus Rancevas apskaičiavo, kad jeigu nebūtų mokėjimo kortelių ir elektroninės bankininkystės sistemos, tai gyventojai, išsiimdami bankų padaliniuose grynuosius pinigus ir mokėdami čia mokesčius, per metus tam turėtų skirti visą parą.

„Jau dabar mūsų klientai vidutiniškai sutaupo 18 val. 40 min. per metus atlikdami operacijas elektroniniais kanalais“, – tvirtino V.Rancevas.

Šiuo metu beveik 83 proc. klientų grynuosius pinigus pasiima bankomatuose, 62 proc. mokesčius susimoka internetu. Tai jie daro ne tik dėl patogumo, bet ir dėl išaugusių bankų paslaugų įkainių.

Beje, bankininkai tampa ir tautiečių migracijos masto liudytojais. Nuo 2002-ųjų pavedimų iš užsienio į privačių klientų sąskaitas išaugo pusketvirto karto. Kadangi kas dešimtas pavedimas – įplaukos iš užsienio, darytina prielaida, kad net kas dešimtas Lietuvos gyventojas gyvena iš pajamų, gautų iš užsienio. Pervedama suma taip pat padidėjo nuo 7400 litų iki 9 tūkst. litų.

Pavedimų iš užsienio ypač padaugėja dukart per metus – prieš Kalėdas ir Velykas.

Skolos didėja sparčiau nei turtas

Per pastaruosius metus šalies gyventojai vis daugiau uždirba, tačiau ir daugiau skolinasi. Tokias išvadas padarė „Hansabanko“ specialistai, atsitiktine tvarka atrinkę 2 tūkst. klientų ir atlikę jų finansinio turto tyrimą.

Paaiškėjo, kad nuo 2002 metų, kai vienas klientas vidutiniškai sąskaitose turėjo apie 2,2 tūkst. litų, per ketverius metus gyventojų turtas padidėjo iki beveik 10 tūkst. litų, įskaitant sukauptas lėšas pensijų fonduose, bankuose laikomas santaupas, investicijas į akcijas ir investicinius fondus.

Be to, vien tik nuo praėjusių metų pradžios dukart padaugėjo vadinamųjų pasiturinčių klientų, kurių vidutinės mėnesio pajamos siekia 2,5 tūkst. litų.

Tačiau per pastaruosius ketverius metus gerokai padidėjo ir gyventojų skolos. 2002 metų sausį vidutiniškai klientai buvo įsiskolinę mažiau nei 1 tūkst. litų, o šių metų sausį finansiniai įsipareigojimai siekė 20 tūkst. litų.

Vis dėlto net ir mokėdami bankams už paskolas, gyventojai turi galimybę sukaupti pinigų. Prieš ketverius metus po būtinųjų išlaidų dar likdavo pinigų beveik pusei namų ūkių, o pernai šis rodiklis jau siekė 62 proc.

„Hansabanko“ Investicijų valdymo tarnybos vadovė Eglutė Bivainienė įsitikinusi, kad kasmet Lietuvos gyventojai tampa vis daugiau finansiškai pajėgesni, todėl kuo anksčiau turėtų pagalvoti apie santaupų kaupimą pensijai.

Kauniečiai ilgiau renkasi

Bankininkų nuomone, nors šalies gyventojai turi susitaupę nemažai pinigų, tačiau net ketvirtadalis jų santaupas tebelaiko „kojinėse“, apie 40 proc. „taupo“ pinigus laikydami einamojoje sąskaitoje banke, nors už tai net negauna palūkanų.

„Tokie taupymo būdai yra neefektyvūs, nes santaupas sumažina infliacija“, – teigė E.Bivainienė.

Finansų analitikai siūlo rinktis kitus taupymo būdus, pasirenkant investicinį indėlį, trečiosios pakopos pensiją ar pasirašant periodinio investavimo sutartį.

Investiciniai fondai Lietuvoje dar nėra tokie populiarūs kaip akcijos ir obligacijos, pastaruosius renkasi gyventojai, siekiantys uždirbti daug ir greitai, tačiau kartu prisiimantys nemažą riziką.

Investicinių indėlių startas paskelbtas vos prieš tris savaites, ir per tą laiką „Hansabanko“ klientai į juos padėjo 22,87 mln. eurų (apie 79 mln. litų).

„Rinkai reikia paprastų ir lengvai suprantamų investavimo produktų, kurie ne tik leistų tikėtis didesnių palūkanų, bet ir būtų saugūs“, – sakė E.Bivainienė.

Kauniečiai, kurie tradiciškai yra konservatyvesni už kitus šalies gyventojus, po truputį taip pat keičia savo taupymo įpročius.

„Hansabanko“ Kauno regiono skyriaus valdytoja Raimonda Kižienė pripažino, kad Kauno gyventojai ilgiau svarsto prieš rinkdamiesi naujoves, tačiau kai apsisprendžia, jų papildomai raginti nebereikia.

Kaune gana pasyviai startavo ir elektroninės bankininkystės sistema, bet vėliau ja besinaudojančių klientų skaičius augo kur kas sparčiau nei Vilniuje ar Klaipėdoje.

Tiesa, kai kurie kauniečių sprendimai iki šiol bankininkams yra sunkiai įmenamos mįslės. Pavyzdžiui, Kaune grynųjų pinigų bankomatuose prireikia kur kas daugiau nei kituose šalies miestuose, vadinasi gyventojai linkę labiau atsiskaityti šlamančiaisiais, o ne mokėjimo kortelėmis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.