Kaimuose gyvenantys žmonės sunerimę, kad gali likti be galimybės vietoje susimokėti mokesčius, gauti laikraščius ir pensijas. Tai, kad uždaromi pašto skyriai, stebina ne tik kaimų gyventojus bei jų darbuotojus, bet ir šalies valdžią.
„Manau, kad šitaip siekiama sunaikinti pašto paslaugų tinklą, o pašto skyrių pastatus, kurie buvo sutvarkyti už valstybės pinigus, – privatizuoti”, – piktinosi parlamentarė Virginija Baltraitienė.
Gyventojai pyksta
Klaipėdos rajone veikiančiuose paštų skyriuose vyrauja įvairios nuotaikos. Kaimų ir gyvenviečių pašto viršininkės sako girdėjusios įvairų gandų, kad vieną dieną jų skyrius gali uždaryti.
„Man jau pasakė, kad nuo kitų metų Šalpėnuose pašto nebebus. Ką darysi, pati esu pensininkė, nebepasipriešinsiu. O gyventojai labai pyksta, jiems labai patogu buvo ateiti į paštą susimokėti mokesčius. Dabar reikės važiuoti iki Judrėnų 8 kilometrus, arba iki Švėkšnos 12 kilometrų”, – pasakojo Šalpėnų pašto viršininkė Laimutė Litvinienė.
Paštas Šalpėnuose įsikūręs keturių butų name, viename kambaryje.
„Aš ir pati tame name gyvenu. Kiek žinau, tas kambarys priklauso Seniūnijai, tad tikiuosi, kad uždarius paštą, galėsiu tą kambarėlį nusipirkti”, – svarstė L. Litvinienė.
To paties kaimo gyventoja Janina Tamkienė sakė, kad uždarius paštą, Šalpėnus bus galima visai ištrinti iš žemėlapio.
„Greitai viską atims. Paštą uždarys, bibliotekėlė ir kultūros centras irgi kabo ant plauko”, – pyko moteris.
Kitų nebelies?
„Mums buvo pasakyta, kad pašto skyrius uždarys tuose kaimuose, kur nėra Savivaldybės ir bažnyčios”, – sakė Lapių pašto viršininkė Irena Grišmanauskienė.
Ji sakė kol kas nesulaukusi jokio oficialaus patvirtinimo, kad neteks darbo.
„Būtų labai liūdna. Juk net 180 pensininkų aptarnaujame – kur jie turėtų pasiimti pensijas?” – svarstė I. Grišmanauskienė.
„Ką jau uždarė, tą uždarė. Kitų nebelies”, – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės Vėžaičių apylinkės pašto filialo viršininkė Stanislava Cirtautienė. Ji pasakojo, kad net ir uždarius pašto skyrių kuriame nors kaime, gyventojai nelieka nuskriausti.
Esą prieš 3 metus uždarius Tilvikų paštą, dabar ten gyvenančius žmones aptarnauja Vėžaičių paštininkai. Jie nuveža ir išdalija Tilvikų gyventojams pensijas ir surenka mokesčius.
Kaimo pašto skyriai – nuostolingi
„Šiuo metu apie 200 kaimo pašto skyrių dirba nuostolingai, – paaiškino AB „Lietuvos paštas” generalinis direktorius Jonas Šalavėjus. – Vadovaudamiesi Ryšių reguliavimo tarnybos rekomendacijomis, nepažeisdami įstatymų, galėtume atsisakyti 185 pašto skyrių veiklos.
Tačiau tai nereiškia, kad tiek skyrių bus uždaryta iš karto – pašto tinklo optimizavimo procesas bus vykdomas laipsniškai. Žmonėms nereikia jaudintis dėl to, kad su šiuo pertvarkymu susijęs pašto tinklo mažėjimas gali turėti neigiamos įtakos universaliųjų ir kitų pašto paslaugų teikimui – vietoj uždarytų pašto skyrių pradės veikti vadinamieji kilnojamieji paštai, paslaugas gyventojams namuose teiks laiškininkai”.
Tačiau „Vakarų ekspreso” kalbinta Šalpėnų kaimo gyventoja J. Tamkienė stebėjosi: „Juk ir tam pensininkui norisi išeiti, pasižmonėti ar atvirutę, kalendorių prieš Kalėdas nusipirkti. Kaip be pašto?”
Ruošiasi privatizuoti?
Tuo tarpu parlamentarė V. Baltraitienė kreipėsi į susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių ir į bendrovės „Lietuvos paštas” generalinį direktorių J. Šalavėjų, prašydama paaiškinti, kodėl kaimuose uždaromi pašto skyriai, bet atsakymo kol kas negavo.
„Žmonės guodžiasi, kad kaimus norima palikti likimo valioje. Juk didžioji dalis prenumeratorių yra kaimuose. Iš kur jie gaus spaudą, jei nebebus pašto? Be to, kaip bus organizuojamas paštininkų darbas, jei jie neturės patalpų. Girdėjau, kad paštininkams liepia naudotis savo transporto priemonėmis, rekomenduoja išmokti naudotis ginklu. O kas užtikrins jų saugumą, jei jie patys turės parsivežti pensijoms skirtus pinigus?” – klausė parlamentarė.
Ji svarstė, kad prieš porą metų, kai buvo nuspręsta valstybinę įmonę „Lietuvos paštas” reorganizuoti į akcinę bendrovę, jau buvo galvojama apie pašto privatizavimą.
„Valstybė teikė nemokamą paslaugą žmonėms, kurią ruošiamasi iš jų atimti”, – piktinosi V. Baltraitienė.
Žinia, valstybės valdoma AB „Lietuvos paštas” neslepia, kad norėtų pritraukti privataus kapitalo. Seimui buvo pateiktas svarstyti tai leidžiančios padaryti įstatymo pataisos, tačiau spalio pradžioje parlamentarai grąžino Susisiekimo ministerijai patobulinti sprendimo projektą.
Susisiekimo ministras A. Butkevičius tikino, kad tai toli gražu ne „Lietuvos pašto” privatizavimo proceso pradžia. Esą tiesiog pašto įstatinis kapitalas būtų didinamas pritraukiant papildomų lėšų, tačiau su sąlyga, kad 50 procentų kapitalo liktų valstybei. Jis priminė, kad neleisti 100 procentų privatizuoti „Lietuvos pašto” yra politinis susitarimas.
Lietuvos paštas paslaugas teikia 934 stacionariuose skyriuose, iš jų 225 – miestuose ir 709 – kaimuose.