Lietuvos jūrų muziejus skuba suderinti teritorijos, kur planuojama statyti delfinų terapijos centrą, detalųjį planą, kad suspėtų į nuvažiuojantį traukinį Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų milijonams gauti.
Tiesa, grandiozinius planus Kopgalyje įkurti sveikatingumo ir pramogų centrą puoselėjusiai muziejaus vadovybei daugelį savo sumanymų teko palaidoti. Sukilus sostinės valdininkams, klaipėdiečiai apsiribos delfinų terapijos centru ir atvirais baseinais maudymuisi su nedidele infrastruktūra. Mažiau bus prašoma ir ES lėšų.
Pramogų bus minimaliai
Lankomiausio šalyje muziejaus direktorė Olga Žalienė „Vakarų ekspresui” yra sakiusi, kad Kopgalio teritorijos detalųjį planą reikia suderinti iki lapkričio 1 dienos, nes kitaip nepavyktų gauti apie 60 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų.
Vakar muziejaus vadovė mūsų dienraščiui teigė, kad detalųjį planą jau ruošiamasi pateikti viešajam svarstymui. Tikimasi, kad jis bus patvirtintas laiku: anot O. Žalienės, tai turėtų būti padaryta ne vėliau kaip lapkričio pradžioje.
Pasikeitus situacijai iš ES bus prašoma mažesnės sumos – apie 40 mln. Lt.
Daugelio muziejaus plėtros sumanymų jo vadovybei teko atsisakyti – viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų ir pirčių atsiradimui kelią pastojo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).
„Muziejaus apetitas turi būti sumažintas”, – muziejaus plėtros planų atžvilgiu ir toliau griežtos pozicijos laikosi VSTT direktorė Rūta Baškytė.
Jos įsitikinimu, komercinė veikla muziejuje negalima. Lietuvos jūrų muziejus esą turėtų teikti prioritetą delfinų terapijai, o ne pramogoms.
R. Baškytė neprieštarauja, kad būtų rekonstruojamas delfinariumas ir įrengti baseinai, tačiau mano, kad atskiri pastatai žmonėms persirengti greta neturi būti statomi. Be to, muziejaus lankytojams esą visiškai pakanka delfinariume jau esančios kavinės.
„Mes nekaišiojame pagalių į ratus, susėdome ir sutarėme, kaip turi būti”, – apie su muziejaus vadovybe esą rastą kompromisą kalbėjo R. Baškytė.
Prisimintas išnykęs kaimas
O. Žalienė pažymėjo, kad delfinų terapija bei šių gyvūnų laikymo sąlygų gerinimas muziejaus planuose visada buvo pats svarbiausias dalykas. Todėl ji nelinkusi graužtis, kad kai kurių sumanymų įgyvendinti taip ir nepavyks.
Be delfinų terapijos centro, bus įrengti atviri geoterminio ir jūros vandens baseinai su nedidele infrastruktūra ir kai kuriomis pramogomis.
Pasak O. Žalienės, apgyvendinimo paslaugos ateityje gali būti teikiamos atkūrus Kopgalio kaimą, kuris egzistavo tarp dabartinio Jūrų muziejaus administracinio pastato ir etnografinių sodybų.
Ar bus muziejuje ryklių?
Lietuvos jūrų muziejus ruošiasi ir kitiems grandioziniams darbams – akvariumų rekonstrukcijai.
Akvariumai nebuvo keisti nuo pat jų pastatymo – jau apie trisdešimtį metų. Pasak muziejaus atstovo Sauliaus Karaliaus, jie yra ne tik susidėvėję, surūdiję, bet ir morališkai pasenę. Tiek sieniniai akvariumai, tiek centrinis baseinas nebeatitinka nūdienos reikalavimų.
„Centriniame baseine svarstome galimybę įrengti dabar Europoje madingus povandeninius tunelius, kad muziejaus lankytojai galėtų pasijusti lyg po vandeniu”, – sakė S. Karalius.
Po rekonstrukcijos centriniame baseine tebeplaukios didieji eršketai, kuriais muziejus labai didžiuojasi.
„Atsisakydami eršketų ir pakeisdami juos, pavyzdžiui, rykliais, originalesniais tikrai netapsime. Rykliai – ne naujiena, jų ir taip daug kur galima pamatyti, o mūsų eršketai – unikalūs. Mūsų muziejus yra turbūt vienintelis Europoje, kuris turi trylika didžiųjų eršketų”, – teigė S. Karalius.
Tiesa, galimas daiktas, kad nedidelius ryklius išdidintuose akvariumuose vis dėlto bus galima pamatyti, o laikyti didžiųjų tiesiog nebūtų kur.
Rekonstrukcijos metu kai kurių žuvų muziejui teks atsisakyti. Anot S. Karaliaus, greičiausiai nebeliks dviejų senučių piranijų.
Akvariumų atnaujinimui tikimasi Vyriausybės finansavimo. O. Žalienės teigimu, rekonstrukcija galėtų būti atlikta ne anksčiau kaip per 3-4 metus.
😯 💡 😐 vy jste uchyláci