Namų darbams paros neužtenka

Įstatymu patvirtintas namų darbų laikas nieko nereiškia.

Švietimo sistemą gerai išvysčiusiose šalyse mokiniai daro kur kas mažiau namų darbų nei silpnesnėse šiuo atžvilgiu.

Lietuvoje irgi siekiama, kad mokiniai visus darbus atliktų mokykloje ir namuose galėtų ilsėtis. Tačiau prošvaisčių kol kas nematyti.

Ruošai – 3 valandos

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 35 šalys.

Tyrimas parodė, kad didžioji dalis moksleivių namų darbus daro tris valandas per dieną ar net daugiau.

Graikijoje apie 80 proc. mokinių namų darbus kasdien ruošia tris valandas. Ilgai mokosi taip pat ir Vengrijos, Ukrainos, Italijos, Rusijos ir Kroatijos mokiniai.

Visose šalyse mergaitės yra kur kas stropesnės už berniukus.

Skandinavai – tingiausi

Tyrimų duomenimis, Suomijoje, kuri yra pripažinta pažangiausia švietimo sistemos šalis, moksleiviai namų darbų ruošai skiria mažiausiai laiko visoje Europoje. Vieno iš Suomijos universitetų profesoriaus nuomone, trys valandos per dieną namų darbams yra net per daug.

Šiaurės šalyse mokiniai visus darbus gali atlikti jau mokykloje. Tada laisvalaikiui nelieka tiek daug darbų. Suomijos profesorius teigė, kad laikas niekada nepasako, ar mokiniai namų darbus padaro gerai, ar blogai. Kartais trumpiau besimokydamas vaikas informaciją įsimena kur kas geriau, nei sėdėdamas kelias valandas.

Padėtis – be išeities

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji inspektorė Vida Bubliauskienė aiškino, kad skirtingoms amžiaus grupėms rekomenduojamas namų darbų laikas taip pat skiriasi.

Pirmokai ir antrokai mokytis gali tik pamokų metu. Trečiokai ir ketvirtokai turi skirti ne daugiau kaip valandą pamokų ruošai, penktokai, šeštokai – pusantros valandos.

Vyresniųjų klasių moksleiviai pagal įstatymą namų darbus turėtų ruošti ne ilgiau kaip pustrečios valandos.

Švietimo skyriaus specialistė sutiko, kad tokių normų gali sau leisti laikytis tik nedaugelis. Tačiau tiems, kurie nori siekti aukštojo mokslo, kitos išeities nėra.

„Vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokiniai nuo knygų neatsitraukia ne tik naktimis, bet ir savaitgaliais. Laisvo laiko faktiškai nelieka”, – apgailestavo V.Bubliauskienė.

Priklauso nuo gabumų

Inspektorė V.Bubliauskienė aiškino, kad namų darbai skirti tam, kad mokytojas galėtų įsitikinti, ar vaikas suprato išaiškintą pamoką, o ne „kaltų” papildomą ir dažnai nereikalingą informaciją.

Nustatyti pamokų ruošos laiką yra nelengva, nes moksleivių gabumai yra skirtingi.

Pasak V.Bubliauskienės, laikas priklauso ir nuo atminties. Vieni informaciją įsimena labai greitai, o kitiems tenka ilgai varvinti akis.

Ilgiausiai moksleiviai „kala” užsienio kalbos žodžius, sprendžia matematinius uždavinius, skaito istorijos vadovėlius.

Ypač daug laiko skiriama tiems dalykams, kurių egzaminus žadama laikyti. O kai kuriems dalykams namuose ruoštis visai nereikia.

Tingi visi?

V.Bubliauskienės nuomone, daug kas priklauso nuo mokytojo.

„Jeigu mokytojas sugeba vaiką sudominti ir išaiškinti pamoką, jam namie belieka tik įtvirtinti žinias”, – teigė ji.

Moksleiviai taip pat dažnai nesistengia įsidėmėti, ką sako pedagogas. Jie per pamokas tinginiauja ir visus darbus atideda nakčiai.

Švietimo specialistų tikslas yra stengtis, kad namų darbų ruošos laikas tik trumpėtų, tačiau, anot V.Bubliauskienės, tokių planų įgyvendinimo teks ilgokai palaukti.