Prasideda aktualios muzikos festivalis GAIDA

Spalio 20 d. starto pozicijoje 16-tą kartą atsidurs tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“. Jau pirmieji festivalio koncertai masina netikėtais sprendimais, garantuoja įspūdingų atlikėjų pasirodymą, vilioja netrafaretiškų idėjų sklidina muzika. Spalio 20 ir 22 d. koncertuose nuvilnys kontempliatyvios nuotaikos, apmąstymus inspiruos religinių, filosofinių motyvų prisisunkę kūriniai.

Rytietiškos filosofijos inspiracijos kristalizuojasi Mariaus Baranausko kūrinyje simfoniniam orkestrui „Išlydyta mintis“. Pastaruoju metu šis jaunas kūrėjas itin sėkmingai kopia kompozitoriaus karjeros laipteliais. Minėtas kūrinys jau trečiasis parašytas „Gaidos“ festivalio užsakymu, kuriame autorius neišsižada pamėgto akylo kiekvieno muzikos parametro stebėjimo, ypatingo domėjimosi tembru.

„Gaidos“ užsakymu opusą sukomponavo ir kūrybinės energijos vis nepristingantis Vytautas Laurušas. Kūrinyje mecosopranui ir simfonianiam orkestrui „Symphonia Latina“ jis sulydė ištraukas iš žymiausių antikos poetų darbų. Oponuodamas grynajam konstruktyvizmui kompozitorius tvirtina, jog „kūriniuose turi kirbėti kažkas, kas gali mus nustebinti“. Įdomu kokias staigmenas išgirsime šiame kūrinyje?

Lietuviškos muzikos apsuptyje „Gaida“ pateikia akibrokštą – festivalio kompozitoriumi pristatomas niujorkietis, puikiai žinomas minimalizmo „klasikas“ Steve‘as Reichas. Savo saviraiškos diapazone talpinantis konsonansinio skambėjimo meną, afrikietiškus ritmus, net gatvių triukšmus, S. Reichas pirmajame festivalio koncerte aidi egzistenciniais atgarsiais. Jo kompozicijoje chorui ir simfoniniam orkestrui „The Desert Music“ realizuojama dykumos idėja. Karštos saulės svilinami begaliniai smėlynai čia simbolizuoja oponuojančias prasmes: Jėzaus kelionę į dykumą kovoti su savo pagundomis ir haliucinacijomis; o kartu, dykuma asocijuojasi su raketų poligonu „White Sands“, kuriame vykdomi atominiai bandymai.

Šis pirmasis „Gaidos“ koncertas įvyks spalio 20 d., 19 val., neįprastoje vietoje – LITEXPO naujojoje salėje, kuri lig šiol dar nei karto nevirpinta nūdienos muzikos gausmo. Plačios erdvės čia suteikia fantastiškas akustines galimybes, nenuspėjamai gali permainyti intonacinį muzikos lauką ir besiklausantiems pažerti aibę nepatirtų įspūdžių. Naują erdvę sudrebins galingos garsų masės, nes tą vakarą muzikuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus bei kamerinis choras „Jauna muzika“. Kartu pasirodys ir nuolat su LVSO bendradarbiaujanti, viena žymiausių Lietuvos operos solisčių (mecosopranas) Inesa Linaburgytė.

Mistinis sakralumo laukas labiausiai išryškės maištingosios Sofijos Gubaidulinos kūriniuose, skambėsiančiuose spalio 22 d., 19 val., Nacionalinėje filharmonijoje. Vos tik baigusi Maskvos konservatoriją kūrėja sujaukė stagnacišką sovietinę muziką radikaliomis kompozicijomis ir stipriu krikščionišku tikėjimu. Religinis atspalvis tapo vienu svarbiausių jos muzikinėje paletėje. Violončelės, bajano ir styginių balsais „Septyniuose žodžiuose“ kūrėja mąsto paskutinių Kristaus ištartų žodžių ant kryžiaus tema. Vien muzikos garsais čia bandoma užfiksuoti agoniją ir mistiką. Dvasios kančios, beviltiškumo, įtampos gaida įrėžta ir Styginių trio, kuriame trys individualizuotos instrumentų partijos formuoja neįveikiamą XX a. nerimo jausmą.

Krikščioniška aura apgaubta ir Algirdo Martinaičio „La verna“ styginių orkestrui, sukomponuota Kremerata Baltica prašymu. Dvilypis, įstengiantis pasinerti į skausmingiausias gelmes, o kartu ir aštrialiežuviškai gebantis pats iš savęs bei savo muzikos pakrizenti kūrėjas, klausytojus scenoje nesyk provokavęs netikėtais gestais, šį kartą grįžta prie jo muzikoje jau aidėjusios šv. Pranciškaus gaidos.

Abejuose koncertuose tvyrantis susimąstymas bei rimtis jaučiami ir garsaus gruzinų kompozitoriaus Gijos Kančeli opuse „Sutemos“. Tikėdamas, jog „muzika kaip ir pats gyvenimas, yra neįsivaizduojama be romantikos“ kūrėjas pro sutemų šydą žvelgia į už lango žaliuojančias tuopas, o galvoje suka mintis apie žmogaus trapumą.

Ir šiame koncerte „Gaida“ nepašykšti puikių atlikėjų, priešingai – pažeria visą pliūpsnį akademinės muzikos žvaigdžių. Koncertuos vienas originaliausių ir įtaigiausių savo kartos menininkų Gidonas Kremeris bei jo įkurtas kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“. Violončele grieš garsusis Davidas Geringas, savo repertuare talpinantis įvairiausių epochų ir žanrų kompozicijas, išprovokavęs ne vienos jų sukūrimą. Koncerte pasirodys ir dvi Kremerata Baltica narės, ne sykį griežusios su žymiausiais atlikėjais – violončelininkė Marta Sudraba bei smuikininkė Ūla Ulijona. Į „Gaidą“ atvyks ir vienas autoritetingiausių Rusijos muzikantų, bajanistas Fridrichas Lipsas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.