Lecho Walęsos prezidentavimo laikais saugumas sekė opozicines partijas ir vykdė operatyvinius veiksmus prieš dešiniuosius politikus, tarp jų ir „Solidarumo” aktyvistus
Niūrius demokratinės valdžios nedemokratinių veiksmų puslapius atskleidžia buvusio saugumiečio Jano Lesiako byla dėl opozicijos sekimo.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje Lenkijos saugumo tarnybos naudojo savo agentus siekiant sukiršinti ir diskredituoti opozicijos veikėjus, pirmiausia dešiniųjų grupuočių politikus. Apie tai liudija dokumentai, paviešinti iškėlus bylą dėl opozicijos sekimo saugumo pulkininkui Janui Lesiakui.
Domėjosi intymiu gyvenimu
Buvęs komunistinio saugumo darbuotojas Lesiakas sėkmingai perėjęs patikrinimą ir demokratinėje Lenkijoje dirbo Valstybės saugumo tarnyboje. Paaiškėjo, kad viena svarbiausių jo vadovaujamos grupės veiklų buvo sekti prezidento Lecho Walęsos ir Hannos Suchockos vyriausybės politinius oponentus, tarp jų ir dešiniuosius. Šios saugumo grupės akiratyje buvo dabartinis Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis bei su buvusio premjero Jano Olszewskio vyriausybe susiję dešinieji politikai. Jų atžvilgiu buvo atliekami operatyviniai veiksmai, siekiantys suskaldyti ir diskredituoti dešiniąją opoziciją. Pavyzdžiui, agentai gavo nurodymus domėtis Jaroslawo Kaczynskio intymaus gyvenimo detalėmis, ypač jo seksualine orientacija.
Viename 1993 metų dokumente, pavadintame „Kai kurių politinių grupuočių veiksmų įvertinimas”, rašoma, kad „politinė ir visuomeninė kai kurių politikų veikla peržengė visuotinai priimtus politinės kovos metodus”. Šiame kontekste minimos Kaczynskio, Olszewskio, jo vyriausybės gunybos ministro Jano Paryso ir kitų dešiniųjų opozicinių partijų, tokių kaip Centro susitarimas, iš kurios vėliau susikūrė „Įstatymas ir teisingumas”, narių pavardės.
Radikalai ar patriotai
1991 metų gruodį po pirmųjų demokratinių parlamento rinkimų sudarytas Olszewskio kabinetas sulaukia prieštaringiausių per visą Trečiosios Lenkijos Respublikos istoriją vertinimų. Vieni Olszewskio vyriausybę laikė nepriklausoma ir patriotine, kitiems tai buvo ekstremalų ir neatsakingų žmonių grupė, kelianti grėsmę demokratijai. Olszewskio vyriausybė pradėjo dekomunizacijos procesą, o su ja susiję politikai kritikavo vadinamuosius apskritojo stalo susitarimus, kurie neva buvo „Solidarumo” idėjų išdavystė. Olszewskis turėjo pasitraukti 1992 metų birželį, kai tuometnis vidaus reikalų ministras Antonis Macierewiczius paskelbė komunistinio saugumo agentų, užimančių aukštas valstybės pareigas, sąrašą. Jame buvo daug įtakingų politikų, buvusių „Solidarumo” veikėjų, tarp jų ir Walęsos, pavardės. Po kelių savaičių Walęsa paskyrė vadovauti vyriausybei liberalių pažiūrių politikę Suchocką.
Kas nors turėjo žinoti
Nėra duomenų, kas įsakė pulkininkui Lesiakui sekti, skaldyti, kompromituoti ir net imtis smurtinių veiksmų prieš dešiniosios opozicijos politikus, kurie tuometinėje žiniaskladoje dažnai būdavo pristatomi kaip radikalai, siekiantys nuversti teisėtą valdžią. Tačiau manoma, kad bent jau žinoti apie tai turėjo Suchockos vidaus reikalų ministras Milczanowskis, jo parašas yra ant kelių sekimą liudijančių dokumentų. Suchocka, dabar tapusi ambasadore prie Šventojo Sosto, nekomentuoja sensacingų dokumentų turinio. Tačiau Lesiako byloje yra Suchockos nurodymas naikinti visoje šalyje nakties metu išplatintus plakatus Olszewskio vyriausybės atšaukimo metinių proga.
Opozicijos sekimo byloje dažnai minimas ir Piliečių platformos lyderis Janas Rokita, 1992-1993 metais dirbęs Suchockos kabinete. Jis neigia žinojęs apie opozicjos sekimą, ginasi, kad tie, kurie nori susieti jį su šia byla, siekia kompromituoti jį ir Piliečių platformą.
Grėsmė prezidentui
Byloje dėl dešiniųjų partijų sekimo yra dokumentas Mf-00435, kurio autorius – Piliečių platformos narys, Suchockos laikais buvęs kontržvalgybos vadovas Konstanty Miodowiczius. Dokumente rašoma apie tariamas grėsmes Lenkijai, kurias kelia prieš Walęsą nusiteikusi opozicija. Iš paviešintų dokumentų aiškėja, kad Vidaus saugumo departamento agentė buvo infiltruota į Centro susitarimo partijos, kuriai vadovavo Kaczynskis, sekretoriatą.
Kur kas atviresnis buvo Walęsa, kurio keliai su buvusiu bendražygiu Kaczynskiu išsiskyrė prieš daugiau nei dešimtmetį. Jis neigė žinojęs apie Lesiako veiksmus, bet pareiškė, kad pulkininkas vertas medalio, nes broliai Kaczynskiai ir su jais susiję politikai buvo neatsakinga opozicija, rengusi perversmą ir net planavusi internuoti prezidentą.
Tikslesnių žinių apie galimą pasikėsinimą į prezidentą Walęsą istorikai kol kas neranda.