Prabėgo vasara. Daugelis bent trumpai atostogavo ir tikriausiai pastebėjo, kaip tuo metu pagerėjo miegas, nuotaika, bendra savijauta. Kas lėmė pagerėjusią gyvenimo kokybę?
Stresas – neišvengiamas žmogaus palydovas. Tai fizinė ar psichinė organizmo reakcija į slogias situacijas, keliančias grėsmę žmogaus gerovei, sveikatai ar gyvybei. Žmonės į stresą reaguoja emocionaliai (psichologinis atsakas), fiziologiškai (organizmo atsakas) ir elgesiu.
Trumpalaikis stresas organizmui paprastai nekenksmingas. Jis mobilizuoja organizmo gynybinius mechanizmus, aktyvina imuninę sistemą. Visai kas kita yra ilgalaikis stresas. Jo metu išsekinama, slopinama imuninė sistema, organizmas praranda gebėjimą kovoti tiek su infekcija, tiek su kitokio pobūdžio ligomis: onkologinėmis, lėtinėmis ir t.t.
Nerastume nė vienos ligos, kurios aprašyme kaip vienas etiologinių ar progresavimą skatinančių faktorių nebūtų minimas stresas. Jo poveikį jaučia kiekvienas organas, pradedant centrine nervų sistema. Jis netgi turi įtakos aukščiausiems centrams, tokiems kaip pagumburiui ir hipofizei, kurie derina organizmo hormonų reguliavimą. Jis blogina smegenų darbą: sumažėja reakcija, gebėjimas įsiminti ir samprotauti.
Nemiga labai dažnai kankina įtemptai gyvenančius žmones. O miegas yra nepaprastai svarbus darniam organizmo funkcionavimui. Jo metu trumpalaikė atmintis pereina į ilgalaikę, kas ypač svarbu besimokantiems ar protinį darbą dirbantiems žmonėms, jau nekalbant apie poveikį kardiovaskulinei sistemai. Stresas skatina formuotis aterosklerozę ir arterinę hipertenziją, dėl jo labai dažnai ištinka miokardo infarktas.
Kaip išvengti streso?
Yra du būdai: nemedikamentinis ir vartojant vaistus. Nemedikamentinis būdas: pasistenkite sulėtinti gyvenimo tempą. Skirkite laiko sau: klausykite klasikinės muzikos, ji nuramins. Eikite pasivaikščioti (patartina ne mažiau kaip 45 min. per dieną), bėgiokite, užsiiminėkite joga, meditacija.
Patariama net rašyti streso dienoraštį, po to išanalizuoti priežastis ir ieškoti efektyvaus problemų sprendimo. Valgykite bananus, nes juose yra serotonino, kuris dar vadinamas laimės hormonu, gerkite vaistažolių arbatas (ramunėlių ne tik nuramins, bet ir sumažins skrandžio rūgštingumą; medetkų, apynių, jonažolių nuramins, pakels nuotaiką), B grupės vitaminai labai svarbūs nervų sistemai. Venkite rūkymo, alkoholio, kofeino. Įdomus faktas, kad žalia, mėlyna spalvos ramina, o geltona ir oranžinė sukelia nerimą, įtampą. Nekelkite per didelių reikalavimų sau ir nereikalaukite per daug iš kitų, nes tai tik didina įtampą, nepasitenkinimą, susierzinimą.
Jei dėl laiko trūkumo ar kitų priežasčių negalite viso to padaryti, reikėtų pagalvoti apie medikamentinį būdą. Miego sutrikimams, nerimui, nervinei įtampai mažinti puikiai tiks naujas preparatas „Dormiplant”.
Jo sudėtyje yra laiko patikrintos dar mūsų senolių naudotos medžiagos: valerijono šaknų ir melisų lapų. Be abejones, į preparatą įeina šių medžiagų koncentruoti ekstraktai, todėl jų poveikis bus stipresnis nei arbatų. Jei gydytojas neskiria kitaip, preparatą reikėtų vartoti 2 kartus per dieną po 2 tabletes. Vaistas nereceptinis, todėl jo lengvai galima įsigyti vaistinėse.