Idėja riboti prekybą alkoholiu – nemari

Rengiamoje ES alkoholio strategijoje valstybėms narėms bus pasiūlyta alkoholinius gėrimus leisti pirkti tik sulaukusiesiems 21 metų. Blaivininkai sveikintų tokį apribojimą, o alkoholio pramonės atstovai įspėja, kad didės nelegalios prekybos svaigalais rinka.

Gali nutikti taip, kad be vargo alkoholinius gėrimus pirkęs 20-metis jaunuolis parduotuvėje nebegalės nusipirkti butelio alaus, nes jam dar nėra 21 metų.

Būtent tokį amžiaus cenzą pirkti visus alkoholinius gėrimus siūlo Europos Komisija rengiamoje ES alkoholio strategijoje, kurios tikslas sustabdyti alkoholio plitimą. Šiuo metu Lietuvoje pirkti alkoholį gali ne jaunesni nei 18 metų asmenys.

Palies ir Lietuvą

Kaip LŽ sakė Lietuvos atstovybės prie ES sveikatos apsaugos atašė Kęstutis Kuzmickas, tikėtina, kad visą alkoholio pramonę liečianti ES alkoholio strategija bus priimta šį ar ateinantį mėnesį. Strategiją tvirtins ES šalių narių ministrai, todėl tikėtina, kad pagrindinės nuostatos (tarp jų ir dėl amžiaus cenzo) netruks būti įtvirtintos ir nacionaliniuose teisės aktuose.

„Neverta tikėtis, kad pailginus amžiaus cenzą gerokai keisis alkoholio vartojimas, bet mėginti reikia. Tarkime, prieš kurį laiką Lietuvoje alkoholį leidus pardavinėti tik tam tikromis valandomis geriančiųjų buvo mažiau. Kai buvo leista pirkti gėrimus bet kada, jų vartojimas padidėjo”, – įžvelgė Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai” pirmininkas Alfonsas Čekauskas.

Kol kas siūlymai didinti amžiaus cenzą alkoholio prekyboje atsimuša kaip žirniai į sieną. Štai Seimo narys Edvardas Žakaris siūlė alkoholinius gėrimus pirkti nuo 21 metų, bet Seime ši iniciatyva nesulaukė pritarimo. Vis dėlto parlamentaras nenuleidžia rankų ir šiuo metu siūlo amžiaus cenzą didinti iki 19 metų. Žakaris sako, kad pagal įstatymą dabar alkoholio nusipirkti gali ir 18 sulaukę moksleiviai.

Europos Komisijos atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvą pagal alkoholio vartojimą lenkia tik Vengrija. Joje vienas žmogus per metus vidutiniškai išgeria 18 litrų alkoholio, o Lietuvoje – 17 litrų.

Industrija niršta

Tačiau alkoholio gamintojai abejoja, ar ES alkoholio strategija padės sumažinti geriančiųjų skaičių.

„Reikia keisti žmonių sąmoningumą, o ne įstatymus. Juk negalinčiam alkoholio pirkti paaugliui kartais jo nuperka ir suaugusieji – tereikia jų paprašyti”, – kalbėjo „Anykščių vyno” direktorius Marius Gudauskas.

Pasak jo, priėmus galioti tokią strategiją nežinia, kaip turėtų elgtis devyniolikmečiai ar dvidešimtmečiai, dabar galintys nevaržomai pirkti alkoholį. Gudausko manymu, tai tas pats, kas iš žmogaus atimti vairuotojo pažymėjimą.

„21 metų asmuo – tai jau trečio kurso studentas. Ar logiška drausti jam pirkti alų ir šampaną? Mokyklinio amžiaus asmenims nederėtų parduoti alkoholio, tačiau siūlymas neduoti alaus studentui, sutikite, skamba keistai”, – samprotavo Romas Apulskis, Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas.

Saulius Galadauskas, bendrovę „Švyturio-Utenos alus” valdančio BBH koncerno korporatyvinių reikalų direktorius, piktinosi, kad Europos Komisija eina lengviausiu keliu. „Spaudžiamas gamintojas, bet minimaliai žiūrima ten, kur problema iš tiesų egzistuoja. Neatsižvelgiama į alkoholio kilmę, stiprumą – siekiama ant vieno kurpalio tempti”, – tikino Galadauskas.

Apulskis prisipažįsta, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje darosi problema, bet pasirinktas kovos būdas nėra tinkamas. „Taip tik atsiras daugiau nelegalių alkoholio pardavimo vietų. Vietoj to reikėtų diegti saikingo alkoholio vartojimo kultūrą, šviesti

visuomenę”, – Europos Komisijos pasirinktas priemones kritikavo Apulskis.