Minedas „Jausmais” ketina atsikeršyti visiems kritikams

„Ką gi, „padarėme” Antaną, Karklelį, Donatą. Daug ką iš tų „elitinių” žvaigždžių… Belieka laukti iš jų kiaulės. Bjaurybė Antanas jau ją pakišo: paprašė autografo ir jį internetu pardavė už 500 litų. Kadangi pasirodė esąs toks didelis biznierius, sumanėme jį parduoti. Kaip tai padaryti – sugalvosime”, – intriguoja klaipėdietis Minedas.

Faktai: abejingų 19-mečiam vaikinui Lietuvoje greit nebeliks, o jo koncertai sulaukia anšlagų. Minedui, arba Mindaugui Jonušui, dovanojama po 50 rožių, reikalaujama autografo, o teatrališkas publikos šėlsmas prie scenos prilygsta dokumentiniams kadrams iš „The Beatles” koncertų.

Žurnalistai varžosi, kas šmaikščiau ir išradingiau paironizuos atlikėją. Kylant į žvaigždes Minedui pavyko apsieti be populiariosios realybės šou metodikos, stilistų ir fabrikuoto „piaro”.

Alternatyvi rinkodara veikia kuo puikiausiai – Minedo dainomis keičiamasi internetu. Jau veikia ir įprastoji – per Kalėdas dienos šviesą išvys debiutinis klaipėdiečio albumas „Jausmai”, kurį išleis viena didžiausių Lietuvos muzikos leidybos kompanijų.

Minedai, ką turėjai omenyje kalbėdamas apie konkurentų „padarymą”?

„Padarymą” scenoje publikos reakcijos požiūriu! Viena vertus, nemalonu, kad būtent juos pranokau, o kita vertus – šaunu, nes įrodžiau, kas esu iš tikrųjų. Dar noriu tiems „šurikams”, jei suprantat, apie ką kalbu, parodyti… Taip, nuo šiol kalbu šitaip – man atsibodo būti geru berniuku, nusibodo garbinti vieną ar kitą atlikėją.

Tavo dabartinis darbo grafikas?

Mažiausiai trys koncertai per savaitę. Daugiausia – Vilniuje ir Kaune. Nors prieš tris mėnesius absoliučiai nepažinojau Vilniaus, dabar pažįstu jį „nuo iki”.

Ką manai, ar garsusis pasirodymas televizijos laidoje „Labirintai” tavo populiarėjimo istorijoje buvo lemtingas?

Ne, lemtinga buvo daina. Tai buvo bomba, kuri sprogo. Be dainos nebūtų buvę nieko.

Be dainos ar be tavęs?

Ir be dainos, ir be manęs. Aišku, laida pasidarė didelius reitingus, ją kartojo dešimt kartų, jie iš to pasidarė „babkių”, o aš – dar daugiau „babkių”.

Ar jauti žiūrovų ar „cecho kolegų” ironišką požiūrį į tave?

Matyti toks kreivas žvilgsnis iš „Kelio į žvaigždes” dalyvių. Bet kreivai žiūrima ne vien į mane. O šiaip geriausiai sutariame su „mokinuke” Ieva, su „skempais” – žodžiu, su tais muzikantais, kurie jau yra pasiekę savo, turi savo publiką, kurie nieko nepraras, atsiradus vienam ar kitam naujam atlikėjui.

Kaip išsiplėtojo tavo bendradarbiavimas su leidybininkais?

Aš pasakiau, ko noriu, jie pasakė, ką siūlo. Tai buvo trumpos derybos – sutartis pasirašyta jau antrą dieną. Per žiemos šventes išeis albumas. Dainos bus sukamos radijo stočių eteryje.

Gal pats platini savo dainas internetu rinkodaros sumetimais?

Mes buvome išplatinę tiktai vieną. Per koncertus žmonės nusikopijuoja įrašus ir juos platina.

Papasakok apie būsimą albumą.

Dainas kuriame su Rugimantu Jarūnu iš „Rugiagėlių berniukų”. Pirmasis albumas yra startas, bomba, juo rizikuoti nėra ko. Jis bus visiškai valiūkiškas, be liūdnų dainų. „Jausmai”, „Tegul sudegs”, „Mergaite mano” ir kiti kūriniai – iš viso 12. Nė vieno „koverio” ar dueto. Antrasis albumas bus keistas. Į jį sudėsiu tai, ko nepasakiau pirmajame. Apie klipą, kuris bus kuriamas ir kurio viziją jau turime, papasakos mano vadybininkas Romas.

Romas: Klipas bus kuriamas pagal dainos „Mergaite mano” arba „Jausmai” žodžius. Atspindės pačią dainą.

Minedas: Taip, nemėgstu, kad eitų daina, o klipo vaizdai – išvis su ja nesusiję. Daryk pagal dainą, o ne pagal kažkokią durną režisieriaus idėją! Manau, bent jau 40 proc. atlikėjo nuomonės turėtų sudaryti galutinio sprendimo dalį.

Ar leidybininkai atsižvelgia į tavo nuomonę?

Prodiuseris kategoriškas dainų požiūriu – jis nusprendė, kad albume nebus lyriškų dainų, nebus duetų. Jis taip pat derina reikalus dėl filmavimų – štai neseniai nusifilmavau „Skaniame savaitgalyje su Maratu”. Labai laukiu susitikimo su Saša – Vytautu Šapranausku.

Dainavimas tau yra verslas ar kūryba?

Į dainas sudedu savo jausmus. Jei Rugimanto sukurta daina man nepatinka nuo pat pirmų akordų – aš jos net neįrašinėsiu. Ir kol kas tai, ką atsirenku, palaikoma Lietuvos publikos.

Keletą metų mėginai „prasimušti” ir tau pavyko. Ar tu „pasikėlei”?

„Nepasikėliau”… gal. Nevaikštau iškėlęs nosytės. Bendrauju su visais, ir su gerbėjomis, kurios kartais atsiunčia po 50 tokių pat trumpųjų žinučių, kurios lenda net man kalbantis su organizatoriais, kurias močiutė turi varyti nuo namų ir dėl kurių paskui turiu problemų.

O ką pasakytum apie tau adresuojamus priekaištus dėl prasto dainavimo?

Tegul pasižiūri į Andrių Rimiškį! Klausiausi jo dainos – muzika eina, o vokalo nesigirdi. Žmonės sprendžia apie mane, pasiklausę tik demonstracinių dainų versijų, neišbaigtų, kurių vokalas neapdorotas. Todėl labai laukiu albumo. Jam pasirodžius, „atsivers stalčiai” ir „šurikams”, ir žurnalistams, ir visiems kitiems. Tai bus savotiškas kerštas. Ir po to aš su jais nebendrausiu. Tų, kurie nebuvo su manim dabar, nebus ir ateityje.